Kvėdarnos valsčius
55°34′š. pl. 22°00′r. ilg. / 55.56°š. pl. 22.00°r. ilg.
Kvėdarnos valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: 1593 – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Kvėdarna |
Rusijos imperija | |
Kauno gubernija | Raseinių apskritis (186?–1915) |
Lietuva | |
Tauragės apskritis (1919–1940) | |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Tauragės apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Tauragės apskritis (1944–1948) Rietavo apskritis (1948–1950) |
Kvėdarnos valsčius (carmečiu Konstantinovo valsčius, rus. Константиновская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kvėdarna.
Istorija
redaguotiValsčius minimas nuo 1593 m. Atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Šilalės rajonui (11 apylinkių).
Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1877 m. | 5957 | 464 kiemai [2] | 5 seniūnijos | 105 | |
1923 m.[3] | 302 | 8023 | 1573 | ||
1932 m. | 249 | 8905 | 12 seniūnijų [4] | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
286 | 11 apylinkių [5] |
Vadovai
redaguotiSuskirstymas
redaguotiPagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
---|---|---|
Bokštai | Bokštų seniūnija | - |
Drobūkščiai | Drobūkščių seniūnija | Drobūkščių apylinkė |
Geniotas | Geniotų seniūnija | Genioto apylinkė |
Gvaldai | Gvaldų seniūnija | Gvaldų apylinkė |
Judrėnai | Judrėnų seniūnija | Judrėnų apylinkė |
Kvėdarna | Kvėdarnos seniūnija | Kvėdarnos apylinkė |
Lembas | Lembo seniūnija | Lembo apylinkė |
Pajūralis | Pajūrėlio seniūnija | Pajūralio apylinkė |
Stirbiškė | Stirbiškės seniūnija | Stirbiškės apylinkė |
Šventai | Šventų seniūnija | Šventų apylinkė |
Teneniai | Tenenių seniūnija | Tenenių apylinkė |
Visdžiaugai | Vizdžiaugų seniūnija | Visdžiaugų apylinkė |
Iš viso: | 12 seniūnijų | 11 apylinkių |
Gyvenvietės
redaguoti1923 m. surašytos gyvenvietės:
- Alkupio k.
- Antupelio (Antopolės) k.
- Ąžuolijos k.
- Bokštų k.
- Buišių k.
- Capiškių k.
- Degimų plv.
- Drobūkščių k.
- Drobukštėlių k.
- Gagačių k.
- Gemitų k.
- Girininkų k.
- Grimzdų k.
- Guvainių k.
- Gvaldų k.
- Jonaičių k.
- Judrėnų dv.
- Judrėnų k.
- Juškiškių k.
- Kadagynų k.
- Kalnyčių k.
- Kalniškių k.
- Kekiškių k.
- Kerbedžių k.
- Klabų k.
- Krinicos dv.
- Kukariškio k.
- Kukštinės k.
- Kuliškių k.
- Kvėdarnos k.
- Kvėdarnos mstl.
- Labgavos (Grimzdžių) vs.
- Lembo k.
- Lybartų k.
- Lomo k.
- Magilevos (Grimzdžių) k.
- Maksvų dv.
- Maskolijos plv.
- Muilevos (Grimzdžių) dv.
- Nasvitolių k.
- Naujokų k.
- Padienaičio k.
- Padvarniukų k.
- Pagraumenės dv.
- Paimežio k.
- Pajudrio dv.
- Pajudrio k.
- Pajūrelio dv.
- Pajūrelio k.
- Pakrušynės vs.
- Palaivio k.
- Pampliškių k.
- Papinaujos dv.
- Papinaujos k.
- Papliškės k.
- Paskarbiškių k.
- Pavagaudžio k.
- Prapymo k.
- Pustlaukio k.
- Radvydžių dv.
- Radvydžių plv.
- Rimkiškių plv.
- Rubiškių k.
- Sauslaukio dv.
- Sauslaukio k.
- Skerdinų k.
- Skurbino vs.
- Sodalės dv.
- Sodalės k.
- Spingių k.
- Stigralių k.
- Stigrėnų k.
- Stirbiškių k.
- Šakienų k.
- Šakinų k.
- Šaukliškių k.
- Šerlaukio k.
- Šventų k.
- Tenėnų k.
- Traksėdžio vs.
- Uosynės k.
- Uršulyno k.
- Uždvario k.
- Užlaidinės k.
- Užvienų dv.
- Užvienų k.
- Viždžiaugų
- Žvirblių (Grimzdžių) vs.
Gyventojai
redaguotiTautinė sudėtis
redaguoti1923 m. gyveno 8023 žmonės:
- Lietuviai - 93,62% (7511);
- Žydai - 4,91% (394);
- Lenkai - 0,67% (54);
- Vokiečiai - 0,6% (48);
- Kiti - 0,2% (16).
Žymūs žmonės
redaguotiValsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1848 | Lembas | Kazimieras Jaunius, teologas, kalbininkas | 1908 |
1876 | Padievaitis | Pranas Liatukas, karininkas | 1945 |
1900 | Kalniškiai | Pranas Vytautas Būdvytis, žurnalistas, poetas | 1975 |
1914 | Judrėnai | Napoleonas Bernotas, aktorius, režisierius | 1959 |
1931 | Gvaldai | Aloyzas Toleikis, dailininkas, skulptorius | 2021 |
1942 | Judrėnai | Česlovas Mikutis, choro dirigentas |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716–729 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 113
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 717 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 723–724 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 114