Kirilas Razumovskis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kirilas Razumovskis (Kirill Razumovski; rus. Кири́лл Григо́рьевич Разумо́вский, 1728 m. kovo 18 d. – 1803 m. sausio 9 d.) – grafas, Rusijos imperijos politinis veikėjas, paskutinis Zaporožės kariuomenės etmonas.

Kirilas Razumovskis

Razumovskiai

Razumovskių šeimos herbas

Gimė	1728 m. kovo 18 d. Lemešai, Černigovo sritis Ukraina
Mirė	1803 m. sausio 9 d. (74 metai) Baturynas, Ukraina
Tėvas	Grigorijus Rozumas
Motina	Natalija Demeško
Sutuoktinis (-ė)	Jekaterina Naryškina

Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas

Vikiteka	Kirilas Razumovskis

Biografija

Kirilas Razumovskis gimė ukrainiečio kazoko Grigorijaus Rozumo (ukr. Григорій Розум) ir Natalijos Demeško (ukr. Наталія Демянівна Демешко) šeimoje. Vyresniojo brolio Aleksėjaus (rus. Oлексíй Рoзум, rus. Алексе́й Григо́рьевич Разумо́вский), imeratorienės Jelizavetos vyro dėka, Kirilas R. 1742 m. persikėlė į rūmus Sankt Peterburge.

1743 m. tapo imperatoriaus rūmų kamerjunkeris. Mokėsi Getingeno universitete ir pas Leonardą Oilerį Berlyno universitete.

1744 m. suteiktas Rusijos imperijos grafo titulas.

Brolio Aleksėjaus dėka, būdamas 18-likos metų, 1746 m. tapo mokslų akademijos prezidentu.

Rūmai Baturyne.

1751 m. paskirtas etmonu ir persikėlė gyventi į Gluchovą (Ukraina). 1762 m. dalyvavo rūmų perversme, kurio metu į sostą įžengė carienė Jekaterina II. Panaikinus etmono laipsnį, Kirilui R. buvo suteiktas rusų generolo feldmaršalo laipsnis.

K. Razumovskiui priklausė rūmai Sankt Peterburge, Mojkos g. 48, kuriuose 1797 m. įsikūrė Sankt Peterburgo našlaičių prieglauda.

K. Razumovskis mirė 1803 m. sausio 9 d. Baturyne nuo infarkto ir palaidotas vietos cerkvėje.

Šeima

1746 m. spalio 27 d. Kirilas Razumovskis vedė imperatoriaus rūmų hofdamą Jekateriną Nariškiną (rus. Екатерина Ивановна Нарышкина) (1729–1771 m.). Jiems gimė šeši sūnūs ir penkios dukros:

Natalija (1747–1837 m.), hofdama, 1772 m. ištekėjo už Nikolajaus Zagriažskio ({{ru|Николай Александрович Загряжский (1743–1821 m.).
Aleksejus (1748–1822 m.), slaptasis patarėjas, senatorius, švietimo ministras.
Jelizaveta (1749–1813 m.), hofdama, 1776 m. ištekėjo už Piotro Apraksinio (rus. Пётр Фёдорович Апраксинй) (1728–1813 m.).
Piotras (1751–1823 m.), vyresnysis kamerheras, 1774 m. prieš tėvo valią vedė rūmų hofdamą Sofiją (rus. Софья Степановна Разумовская) (1746–1806 m.).
Andrėjus (1752–1836), kunigaikštis, diplomatas.
Darija (1753–1762 m.), mirė būdama devynerių, palaidota motinos šeimos kape Maskvos Vysokopetrovskio vienuolyne.
Ana (1754–1808 m.), hofdama, ištekėjo už V. Vasilčikovo (rus. В.С.Васильчиков).
Praskovjė (1755–1808 m.), hofdama, prieš jos valią buvo ištekinta už Generolo feldmaršalo Ivano Gudovičiaus (rus. Гудович Иван Васильевич) (1741–1820 m.).
Levas (1757–1818), generolas majoras, vedė Mariją Goliciną (rus. Мария Григорьевна Голицына) (1772-1865 m.).
Grigorijus (1759–1837 m.), geologas, botanikas, literatas, beveik visą gyvenimą praleido užsienyje.
Ivanas (1761–1802 m.), generolas majoras, pėstininkų pulko vadas.

Jekaterina Nariškina
Natalija
Aleksėjus
Piotras
Andrėjus
Ana
Levas

Nuorodos

А. А. Васильчиков, Семейство Разумовских. Санкт-Петербург, 1880 m. 1 tomas.