Kazimieras Leonas Sapiega

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kazimieras Leonas Sapiega

Sapiegos

Lapinas (herbas)

Gimė	1609 m. liepos 15 d. Vilnius
Mirė	1656 m. sausio 19 d. (46 metai) Brestas
Tėvas	Leonas Sapiega
Motina	Elžbieta Radvilaitė

Vikiteka	Kazimieras Leonas Sapiega

Kazimieras Leonas Sapiega (1609 m. liepos 15 d., Vilnius – 1656 m. sausio 19 d., Brestas) – LDK valstybinis veikėjas, karaliaus sekretorius (nuo 1631 metų), Lietuvos didysis raštininkas (1631–1637), Lietuvos dvaro maršalka (1637–1645), Lietuvos pakancleris (1645–1656), Rohačovo, Slanimo, Volpensko, Liubošansko seniūnas ir Bresto ekonomijos administratorius.

Valdė plačias žemes su centru Ružanuose, gavo nuo didžiojo kunigaikščio privilegiją į Magdeburgo teises ir turgus savo Belničo, Toločino, Bešenkovičių ir Ružanų kaimams.

Biografija

Lietuvos magnatų Sapiegų giminės, Čerėjos-Ružano linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Lietuvos didžiojo kanclerio Leono Sapiegos (1557–1633) sūnus nuo antros santuokos su Elžbieta Radvilaite (iki 1586–1611). Vyresnieji broliai – Jonas ir Kristupas.

Pradinį išsilavinimą gavo namuose ir Vilniaus akademijoje. 1621 metais Kazimieras Leonas kartu su vyresniuoju broliu Kristupu Mykolu tėvo buvo išsiųstas į Europą, kur tęsė mokslus Miunchene ir Ingolštate. 1624 metais Kristupas Mykolas susirgo tuberkulioze, ir broliai buvo priversti grįžti į tėvynę. Laikui bėgan abu broliai antrą kartą išvyko į Vakarų Europą, 1627 metais įstojo į Leveno universitetą. Po to mokėsi Briuselyje, iš kur išvyko į Italiją, kur tęsė mokslus Bolonijos (1628) ir Padujo (1629) universitetuose. Dėl progresuojančios Kristupo ligos broliai buvo priversti 1629 metais grįžti namo.

1631 metais Kazimieras Leonas buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą. 1631 metų liepą gavo karaliaus sekretoriaus pareigybę, tų pačių metų rugsėjo 22 d. tapo Lietuvos didžiuioju raštininku, užsiėmė ATR archyvų tvarkymu. 1632 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į konvokacinį seimą.

1635 metų sausį Kazimieras Leonas Sapiega, naudodamasis dideliu Lenkijos karaliaus Vladislovo IV Vazos pasitikėjimu, vadovavo Lietuvos pasiuntinybei į Maskvą, kur pasiekė Rusijos caro Michailo Fiodorovičiaus Polianovkos taikos salygų ratifikacijos 1634 metais. 1637 metų gegužį gavo Lietuvos dvaro maršalkos pareigybę. 1637 metais vėl buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą.

1645 metų kovo 6 d. Kazimieras Leonas Sapiega gavo Lietuvos didžiojo pakanclerio pareigybę. 1647 metais buvo ketvirtą kartą išrinktas pasiuntiniu į seimą.

Rinkimų kampanijos metu palaikė kunigaikštį Joną II Kazimierą Vazą, nors prieš tai palaikė jo jaunesnį brolį Karolį Ferdinandą Vazą, kuris Leoną Kazimierą Sapiegą skaitė savo atrama Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir bekaralystės metu.

1648–1651 metais Lietuvos pakancleris Kazimieras Leonas Sapiega buvo Lenkijos karaliaus Jono II Kazimieros Vazos aplinkoje, dalyvavo ATR kovoje su sukilusiais Ukrainos kazokais (1648–1651). Dalyvavo Zbaražo (1649) ir Berestečko mūšiuose (1651). Buvo priešiškuose santykiuose su Lietuvos didžiuoju etmonu Jonušu Radvila, pretenduodamas į etmono buožę. Dalyvavo 1652–1655 metų seimuose.

ATR-Rusijos karo metu Lietuvos pakancleris Kazimieras Leonas Sapiega išstatė savo nuosavą pulką. Pasisakė prieš Kėdainių uniją su Švedijos karaliumi Karoliu X Gustavu. 1655 metų rudenį netoli Bresto koordinavo karinius veiksmus prieš rusų ir švedų karius. 1655 metų lapkritį, po Lietuvos pralaimėjimo nuo rusų kariuomenės Verchovičių mūšyje Kazimieras Leonas Sapiega formaliai pripažino Švedijos protektoratą Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1656 metų pradžioje gavo Jono II Kazimiero leidimą vesti derybas su Rusijos caru Aleksejumi Michailovičiumi, bet netrukus mirė.

1656 metų sausio 19 d. Kazimieras Leonas Sapiega mirė Breste, buvo palaidotas kartūzų vienuolyne, Biarozoje.

Šeima

Kazimiero Leono Sapiegos žmona Teodora Kristina Tarnovska

1639 metais Kazimieras Leonas Sapiega vedė Teodorą Kristiną Tarnovską (1625–1652), Vendeno vaivados Joachimo Tarnovskio dukterį. Pora palikuonių nepaliko.

Literatūra

Сапеги // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона: В 86 томах (82 т. и 4 доп.) – СПб., 1890–1907.;
Сапегі // Энцыклапедыя гісторыі Беларусі, т. 6. – Мн., 2001, С. 222–228.
Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. Т. 6. Кн. 1. – Мн., 2001.

Politinis postas
Prieš tai: Martynas Tryzna	Lietuvos pakancleris 1645–1656	Po to: Kristupas Zigmantas Pacas