Kamojys
Kamójys [2] (arba Kamojai̇̃; bltr. Камаі, rus. Камаи) – agromiestelis šiaurės vakarų Baltarusijoje, prie kelio Švenčionys–Pastovys, 10 km į pietus nuo Adutiškio, netoli sienos su Lietuva, Vitebsko sritis. Anksčiau kaimas priklausė Užnerio apskričiai, čia gyveno daug lietuvių, dabar mažiau.
| Kamojys bltr. Камаі, rus. Камаи | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija
|
| Sritis |  Vitebsko sritis
|
| Rajonas | Pastovių rajonas |
| Gyventojų | 773 |
 Vikiteka |
Kamojys |
Kamojys išsidėstę ant kalvos, pro miestelį teka dešinysis Birvėtos intakas Kamoja, dab. vasarą išdžiūstantis, tačiau anksčiau ja buvo plukdomi sieliai, vyko upių prekyba.
Istorija
redaguotiKamojys minimi nuo XVI a. pradžios. XVI a. priklausė kunigaikščiui A. Pronskiui, XVI–XVIII a. – bajorams Rudaminoms Dusetiškiams, 1722 m. kaimą nusipirko Sulistrovskiai, kurie jį valdė iki XX a.
Nuo 1550 m. minimas Kamojų miestelis. 1606 m. turgaus aikštėje pastatyta gynybinio pobūdžio Kamojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. XVII–XVIII a. veikė parapinė mokykla. XIX a. minimas miestelis ir dvaras Švenčionių apskrityje,[3] Kamojų valsčiaus centras. 1939–1941 m. ir nuo 1944 m. TSRS vadovybės priskirti Baltarusijos TSR. 1942 m. nacių okupacinės valdžios sprendimu Kamojys prijungti prie Lietuvos generalinės srities.[4]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1795–1873 m. | Užnerio apskritis |
| 1873–1915 m. | Kamojų valsčiaus centras, Užnerio apskritis |
| 1922–1939 m. | Kamojų valsčiaus centras, Vilniaus vaivadija |
| 1939–1941 m. | Baltarusijos TSR |
| 1941–1944 m. | Lietuvos generalinė sritis |
| nuo 1945 m. | Pastovių rajonas, Vitebsko sritis |
-
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia // Tygodnik Ilustrowany, 1878 m. -
Turgaus aikštė per Pirmąjį pasaulinį karą -
Gatvelė 1917 m. pavasaryje -
1938 m. miestelio planas
Architektūra
redaguoti
Kamojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1603–1606 m., 1861 m. rekonstruota. Kvardatinio plano su pusapvale abside, turi gynybinės architektūros bruožų: pagrindiniame vakariniame fasade yra 4 arkinės nišos, buvusios angos, šoniniuose 16 m aukščio ir 5 m diametro cilindriniuose bokštuose yra apskritos šaudymo angos. Per visą gyvavimo laikotarpį bažnyčia nebuvo uždaryta, netgi valdant komunistams valdžia gerbė vietinį kunigą Bulko, kuris karo metais išgelbėjo žymų partizanų vadą.[5] Bažnyčioje yra paveikslas, kurį padovanojo dailininkas Alfredas Romeris (1832–1897). Bažnyčios rūsiuose palaidoti apie 40 Ašmenos seniūnų.
Išlikęs akmeninis XV a. kryžius, žydų kapinės.
Gyventojai
redaguoti1690 m. miestelis turėjo 130 dūmų. 1997 m. buvo 746 gyventojai.
Lietuviai
redaguotiPraeityje Kamojys priklausė lietuvių etninėms žemėms. XIX a. viduryje ties Kamojais ėjo lietuvių ir baltarusių kalbinė riba, kalbėta mišriai. Iki Antrojo pasaulinio karo apylinkėje lietuvių kalbą mokėjo 300–500 žmonių. 1942 m. lietuviais užsirašė 10% valsčiaus gyventojų. 1942–1944 m. Kamojų valsčiuje įsteigta 12 lietuviškų pradinių mokyklų. 1993 m. mokančių lietuvių kalbą Kamojų apylinkėje buvo apie 10 gyventojų.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ http://pop-stat.mashke.org/belarus-census/viciebskaja.htm
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Komaje. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 297 psl. (lenk.)
- ↑ Kamojys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 279 psl.
- ↑ Kamojų bažnyčia
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Adutiškis – 10 km |
| |||||||||
| Lentupis – 16 km |
|
Pastovys – 13 km | |||||||||
| Naročius – 15 km | |||||||||||
