Juozas Kairiūkštis

Juozas Kairiūkštis
Gimė	1855 m. kovo 5 d. Girininkai, Pakuonio valsčius
Mirė	1937 m. birželio 14 d. (82 metai) Kaunas
Sutuoktinis (-ė)	Julija Vichert-Kairiūkštienė
Vaikai	Janina, Kazimieras, Vladas, Stasys, Vytautas, Anatolija Aldona, Halina, Jonas
Alma mater	1889 m. Vilniaus mokytojų institutas

Juozas Kairiūkštis (1855 m. kovo 5 d. Girininkuose, Pakuonio valsčius – 1937 m. birželio 14 d. Kaune) – Lietuvos pedagogas, visuomenės veikėjas.

Lietuvių mokslo draugijos narių grupė 1912 m.
Pirmoje eilėje: Jonas Jablonskis, Žemaitė, Petras Kriaučiūnas, Jonas Basanavičius, Liudvika Didžiulienė, Jonas Dielininkaitis;
antroje eilėje: Vincas Palukaitis, Antanas Vileišis, Baltramiejus Čepulis, Adomas Sketeris, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Jonas Ambrozaitis;
trečioje eilėje: Juozas Kairiūkštis, Jonas Spudulis, Mečislovas Davainis-Silvestraitis, Mykolas Kuprevičius

Biografija

1870 m. baigęs Veiverių mokytojų seminariją mokytojavo prie jos veikiančioje pavyzdinėje pradinėje mokykloje. 1872 m. Frydrichui Kuršaičiui padėjo tyrinėti lietuvių kalbą. Dėl rūpinimosi lietuvių kalbos dėstymu seminarijoje Rusijos administracijos perkeltas mokytojauti į Seinus. 1889 m. baigė Vilniaus mokytojų institutą. 1903–1906 m. Veiverių mokytojų seminarijos mokytojas. Už dalyvavimą 1905–1907 m. revoliuciniuose įvykiuose ištremtas iš Lietuvos. 1906–1910 m. mokytojavo Jendžejovo mokytojų seminarijoje (lenk. Jędrzejow, Šventojo Kryžiaus vaivadija, Lenkija). 1910–1915 m. dėstė lietuvių kalbą ir kitus dalykus Vilniaus gimnazijoje, įvairiuose kursuose.

Vienas lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ steigėjų, nuo 1910 m. Lietuvių mokslo draugijos narys. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui su šeima evakavosi į Rusiją, 1915–1918 m. mokytojavo Voronežo lietuvių gimnazijoje. 1919–1927 m. iki uždarymo Vilniaus lietuvių mokytojų seminarijos direktorius. Bendradarbiavo žurnaluose „Lietuvos mokykla“, „Šaltinis“.

Šeima

Kartu su žmona poete ir vertėja Julija Vichert-Kairiūkštiene (1864–1949) išaugino žinomas Lietuvos asmenybes: mokytoją Janiną Tumėnienę (1884–1972), geležinkelių inžinierių Kazimierą Kairiūkštį (1886–1918), gydytoją ir terapeutą Vladą Kairiūkštį (1887–1965), pedagogą Stasį Kairiūkštį (1889–1942), dailininką Vytautą Kairiūkštį (1890–1961)), rusų kalbos mokytoją Anatoliją Aldoną Dymnicką (1893–1980), menotyrininkę Haliną Kairiūkštytę-Jacinienę (1896–1984), medicinos akademiką Joną Kairiūkštį (1896–1957).

Juozo ir Julijos Kairiūkščių pora buvo diametraliai vienas kitam priešingi žmonės. Jis – lietuvis, ji – lenkė, jis – praktikuojantis katalikas, ji – užkietėjusi ateistė. Visi vaikai (išskyrus vieną dukterį) išaugo lietuviais, vadinasi, tėvo tautybės, ir visi liko ateistais, motinos įsitikinimų. (Rapolas Mackonis)