Jazlovecas

Jazlovecas (ukr. Язловець) – kaimas Ukrainoje: Ternopilio srities Bučačo rajone.

Jazlovecas ukr. Язловець

Kaimo centre

Jazlovecas 48°57′35″ š. pl. 25°26′32″ r. ilg. / 48.95972°š. pl. 25.44222°r. ilg. / 48.95972; 25.44222 (Jazlovecas)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Ukraina
Sritis	Ternopolio sritis
Rajonas	Bučačo rajonas

Gyventojų (2007)	617
Plotas	2,29 km²
Tankumas (2007)	269 žm./km²

Vikiteka	Jazlovecas

Geografija

Jazlovecas 1650 m. Guillaume Le Vasseur de Beauplano žemėlapyje

Per kaimą teka Jazlovčiko upelis, kuris neša vandenis į Olchoveco upę (Strypos intakas). Apylinkės centras Jazlovecas išsidėstęs stačiame Olchoveco kairiajame krante, yra nutolęs 14 km nuo rajono centro Bučačo. Pasiekiamas keliu Т 2016, kuris veda į tarptautinę automagistralę E85 Klaipėda–Aleksandropolis.

Apylinkėms būdingi lapuočių miškai, dvi (vieno ir 4,5 ha ploto) ąžuolų giraitės yra paimtos valstybės apsaugon. Jazlovece veikia vidurinė ir muzikos mokyklos, kultūros namai su biblioteka, pašto skyrius, felčerių punktas ir prekybos įmonės.

Istorija

Apylinkėse nuo seno (4000–2800 m. pr. m. e.) jau buvo gyventa, tai patvirtina iškasami Tripolės kultūros radiniai. Pagal legendą, pirmuoju gyventoju buvo LDK totorius, kurio vardu vėliau ir buvo pavadintas kaimas. Kūrėsi jis prie prekybinio kelio iš Lvovo į Moldaviją, žinomo „Via Valahica“ vardu. Kai 1432 m. spalio 15 d. Ldk Žygimantas Kęstutaitis atsisakė LDK valdomos Podolės su kai kuriomis kaimynininėmis vietovėmis, ši teritorija perėjo Lenkijos priklausomybėn.

Pilies griuvėsiai 2012 m.

Jazloveco gyventojas 1836 m.

Jazlovecą ilgą laiką valdė istorijai nežinomi asmenys, kol Jogailos bendražygis, padėjęs jam kovoje su Švitrigaila, Bučačo valdytojas Teodoras Bučackis (Abdank herbas), 1436 m. vesdamas vieno iš jų dukterį Kotryną, kaimą gavo kaip kraitį. Nuo to laiko giminė pradėjo vadintis Jazloveckiais, gindami savo valdas jie pasistatė mūro pilį. Išsdėstęs prie prekybinio kelio, Jazlovecas XV a. vidury suklestėjo. Lvovo pirkliai 1460 m. skundėsi Kazimierui Jogailaičiui, kad jomarkai Podolėje silpnina jų miestą, tad netrukus šie turgūs buvo uždrausti. Jomarkų rengimo teisę Jazlovecas atgavo tik 1519 m., matyt tai padėjo ekonomikai, nes jau po ketverių metų ATR valdovas Žygimantas Senasis gyvenvietei suteikė Magdeburgo miesto teises. XVI a. Jazlovecas buvo vienas didesnių krašto miestelių, iki 1772 m. administraciškai jis įėjo į Podolės vaivadijos Červonogrado pavietą (seniūniją).

1549 m. naujasis šeimininkas Jurgis Jazloveckis vietinę katalikų bažnyčią pervedė į kalvinizmą, 1550–1556 m. rekonstravo pilį. Jo sūnus Mikalojus 1583 m. į miestelį pasikvietė dominikonus ir Jazlovecas vėl grįžo į katalikybę. Apie 1589 m. buvo įkurta dominikonams priklausiusi Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo bažnyčia, kuri palaipsniui tapo Jazloveckių giminės laidojimo vieta.

Miestelyje kūrėsi armėnai, 1611 m. Jazloveco savininkas Jurgis Radvila patvirtino gyventojų teises ir pareigas. 1643 m. minima armėnų katalikų katedra, gyvenvietėje rezidavo jų arkivyskupas ir veikė vienuolynas.

Bogdano Chmelnickio sukilimo metu prie jo prisijungė keletas miestiečių, slopinimo metu už bausmę jie buvo „pasodinti ant kuolų“. Po Radvilų miestelį valdė Čiurilos, Bogušiai, Kaševskiai, Stanislavskiai, Tiškevičiai, Volskiai, Belžeckiai. Vėliau jis perėjo Stanislavo Koncepolskio nuosavybėn, po to valdė palikuonys. Koncepolskiai Jazlovece įsteigė pauliečių vienuolyną, vėliau kūrėsi dominikonai.

1672 m. miestelį laikinai užėmė Hüseyino Paşos vadovaujamas turkų osmanų kariuomenė, o 1676 m. jį galutinai okupavo Damasko valdovo İbrahimo Paşos Şeytano kariai. Katalikų vienuoliai buvo išvaryti, vienuolynas nugriautas. Turkai atstatė ir naujomis fortifikacijomis sustiprino pilį. 1684 m. Jano Sobieskio kariuomenė per vad. Jazloveco mūšį kraštą išvadavo. Išvyti armėnai 1700 m. sugrįžo į miestelį, bet jų buvęs vaidmuo jau buvo prarastas. Magdeburgo teises miesteliui suteikiantis dokumentas dingo, o ir Jazlovece tebuvo likę tik 243 gyventojai.

Po Koncepolskių miestelio valdymą į savo rankas perėmė Jurgis Aleksandras Liubomirskis. 1746 m. Jazloveco savininku tapo kaštelionas Stanislavas Poniatovskis (paskutiniojo ATR valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio tėvas), kuris Žemutinę pilies dalį perstatė į rūmus, įsteigė veislinį žirgyną. 1772 m., per Pirmąjį ATR padalijimą Jazlovecas atiteko Habsburgų monarchijai. 1772 m. miestelį nusipirko Jozefas Potockis, o 1783 m. jis perėjo į valstybės rankas. 1778 m. uždarytas dominikonų vienuolynas, o 1798 m. Jazlovecas oficialiai neteko miesto teisių.

1809 m. buvusi armėnų bažnyčia perduota graikų katalikams, 1819 m. pradėjo veikti mokykla. 1839 m. gyd. Michaelis Antonijus Grossmanas įsteigė kurortinę ligoninę su voniomis. 1841 m. miestelį valdyti pradėjo baronas Kristofas Blažovskis.

Jazloveco vaizdas nuo pilies pusės. Dailininkas M.Sozanskis, 1900 m.

Dievo Motinos skulptūros karūnavimo šventė 1939 m.

Šv.Mikalojaus cerkvė (buvusi armėnų katalikų katedra, virš įėjimo išlikęs užrašas armėnų kalba)
Apgriuvusi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (2014 m.)
Sinagoga (XX a. pr. nuotrauka)
Blažovskių koplyčia kapinėse

1853 m. Marcelina Darovska (būsima palaimintoji) įsteigė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo seserų kongregaciją, tais pačiais metais baronas Blažovskis įsteigtam vienuolynui dovanojo buv. Poniatovskių rūmus. XIX a. antroje pusėje prasidėjo ukrainiečių tautinis atgimimas, miestelyje įsteigta jų skaitykla, tarpusavio skolinamoji kasa, sporto draugijos padalinys. XIX–XX a. sandūroje vyko emigraciją į JAV.

Pirmojo pasaulinio karo metais Jazlovecas buvo sugriautas, po lenkų–ukrainiečių karo metu vykusių Jazloveco kautynių jis įėjo į Lenkijos Respublikos sudėtį. 1929 m. jame gyveno 1982 žmonės, 1939 m. buvo 59 % lenkų, 24 % žydų, 17 % ukrainiečių.

1939 m. Jazlovecas, kaip ir visa Vakarų Ukraina, atiteko TSRS. Po metų patvirtintas kaimo statusas. Antrojo pasaulinio karo metu buvo okupuotas nacistinės Vokietijos. Pokaryje įėjo į Ukrainos TSR Ternopolio sritį, nuo 1962 m. buvo Bučačo rajono sudėtyje ir 1947–1991 m. vadinamas Jablonivka.

Buvę Poniatovskių rūmai–vienuolynas

1649–1658 m. Aleksandras Koncepolskis pastatė Žemutinę pilį, apsauginėmis sienomis sujungtą su ant kalvos stovinčia senąja Viršutine pilimi. XVIII a. Jazlovecą įsigijęs Stanislovas Poniatovskis Žemutinę pilį perstatė, paversdamas ją gyvenamaisiais rūmais (tai U formos dviaukštis pastatas su kiek aukštesniais įvažiavimo vartais). Apie tuos laikus primena savininkų herbai frontone: dešinėje Konstancijos Čartoriskos Vytis, kairėje Stanislavo Poniatovskio Veršiukas. Apačioje – Baltojo erelio ordinas, kuriuo buvo apdovanotas savininkas. Karūna virš herbų primena, kad tai valstybei valdovą davusi šeima, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis Jazlovece vaikystėje gyveno. Iš kiemo pusės išliko užrašas virš vartų: lot. Honestus rumor alterum est patrimonium – liet. Gera garbė yra antras palikimas.

1853 m. rūmus perėmė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo seserų vienuolynas. Vienuolės išvystė aktyvią sielovadinę veiklą, krašte plačiai garsėjo vienuolyne stovėjusi Švč. Mergelės Marijos Jazlovietės skulptūra. Ją Romoje iš Kararų marmuro iškalė žinomas lenkų skulptorius Oskaras Sosnovskis. 1939 m. apeigų metu skulptūrą karūnavo katalikų tuometinis arkivyskupas Augustas Hlondas. Po Antrojo pasaulinio karo vienuolynas buvo uždarytas, 1946 m. vienuolėms leista išvykti į Lenkijos Šimanovą (Mazovijos vaivadija), kartu pasiimant Švč. Mergelės Marijos Jazlovietės skulptūrą.

Nuo 1999 m. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo seserų vienuolynas vėl veikia senose patalpose (išskyrus vieną flygelį, kuriame įsikūrusi plaučių ligų ligoninė–profilaktoriumas). Kaime pastatyta Švč. Mergelės Marijos Jazlovietės skulptūros kopija. Šiandieną buvę Poniatovskių rūmai su parku yra bene dažniausiai lankomas turistinis objektas Jazlovece.

Buvę Poniatovskių rūmai (dabar vienuolynas ir ligoninė)
Herbai frontone: kairėje Poniatovskių Veršiukas, dešinėje – ČartoriskiųVytis.
Lotyniškas užrašas virš vartų
Vienuolių kolumbariumas, jame palaidota ir palaimintoji Marcelina Darovska

Kompozitoriaus Mikalojaus Gomulkos antkapis Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios šventoriuje

Žymūs žmonės

Mikalojus Gomulka (1535–1591) – Renesanso laikų lenkų kompozitorius ir muzikantas
Karolis Dominykas Vitkovskis (1860–1910) – lenkų kilmės JAV tapytojas portretistas
Levko Begerskis, slp. Donas (1922–1951) – ukrainiečių antisovietinio pasipriešinimo rezistentas
Romanas Teljovičius (g. 1945 m.) – ukrainiečių mokslininkas fizikas
Romanas Vilgušinskis (g. 1963 m.) – ukrainiečių skulptorius

Šaltiniai

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.