Jangšao kultūra (kin. 仰韶文化, pinyin: Yǎngsháo Wénhuà) – neolito archeologinė kultūra, švedų geologo ir archeologo J. G. Andersono pavadinta pagal 1921 m. Jangšao gyvenvietėje surastą tapytą keramiką.

Jangšao kultūra
5000 m. pr. m. e. – 3000 m. pr. m. e.
Polichrominė keramika
Dab. valstybės Kinija (Henanas, Šansi, Šaansi)
Ist. regionas Huanghės vidurupis
Amžius Neolitas
Lingvistinė grupė proto-kinai-tibetiečiai (?)

Jangšao kultūra 5000–3000 m. pr. m. e. buvo paplitusi Šiaurės Kinijoje, prie Huanghės upės vidurupio ir aukštupio Henano, Šansi ir Šaansi provincijose. J. G. Andersonas Jangšao kultūrą datavo 3000-1500 m. pr. m. e. ir priskyrė Pietvakarių Azijos archeologinėms kultūroms.

Kultūra

redaguoti
 
Keramikos pavyzdys

Jangšao kultūros gyvenvietės kurtos apie aikštę, jos pakraščiuose statyti visuomeninės paskirties pastatai, už jų – maži gyvenamieji namai ir keramikos dirbtuvės; prie gyvenvietės įrengtos kapinės. Žmonės gyveno apskrituose arba kampuotuose namuose su molinėmis sienomis ir mediniais stulpais paremtomis lubomis. Namo viduryje buvo įrengtas židinys. Žmonės vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste. Naudojo iš gludinto akmens darytus įrankius. Būdinga daugiaspalvė tapyta keramika (dažniausiai lipdyti puodai, vazos ir urnos), puošta spiralės ornamentu ar giliais įspaudais.[1]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Jangšao kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 510 psl.

Literatūra

redaguoti
  • Hermann Müller-Karpe: Neolithische Siedlungen der Yangshao-Kultur in Nordchina, nach den Arbeiten von Shi Xingbang u.a., München Beck, 1982
  • Zhongguo kexueyuan Kaogu yanjiusuo, Banpo bowuguan (Archäologisches Institut der Chinesischen Akademie der Wissenschaften und das Banpo-Museum) [Hg.]: Xi’an Banpo (Die Banpo-Siedlung bei Xi’an), Peking: Wenwu chubanshe, 1963
  • Yan Wenming: Yangshao wenhua yanjiu (Forschungen zur Yangshao-Kultur), Peking: Wenwu chubanshe, 1989