Józef Peszka
| Juozapas Peška lenk. Jozef Peszka | |
|---|---|
| |
| Juozapo Peškos portretas (nežinomas dailininkas) | |
| Gimė | 1767 m. vasario 19 d. Krokuva, Lenkijos Karalystė |
| Mirė | 1831 m. rugsėjo 14 d. (64 metai) Krokuva, Lenkijos Karalystė |
| Veikla | profesorius, akvarelistas, tapytojas |
| Išsilavinimas | B. Novodvorskio kolegija Krokuvoje[1] |
| Alma mater | Vilniaus universitetas (dailės mokslų magistras) |
Juozapas Peška (lenk. Józef Peszka, 1767 m. vasario 19 d. – 1831 m. rugsėjo 14 d.) – lenkų akvarelistas, peizažų ir portretų tapytojas, profesorius.[2]
Biografija
redaguoti
Juozapas Peška gimė 1767 m. vasario 19 d. Krokuvoje.
Piešimo mokėsi licėjuje Krokuvoje pas Dominiką Oesterreicherį.[2] Nuo 1786 m. ėmė studijuoti dailę Varšuvoje pas Pranciškų Smuglevičių.[2]
Senosios Varšuvos magistrato užsakymu 1790–1792 m. nutapė švietėjo, Edukacinės komisijos pirmininko Hugo Kolontajaus portretą. Taip pat tapė kitų Lenkijos visuomenės veikėjų ir politikų portretus.
1793–1812 m. Juozapas Peška daug keliavo. 1794–1798, 1802–1803, 1807 ir 1812 m. gyveno Vilniuje, 1798–1799 m. apsistojo Maskvoje, 1800–1801 m. kartu su Smuglevičiumi išvyko į Sankt Peterburgą, taip pat keliavo po dabartinės Baltarusijos teritoriją: Vitebską, Mogiliovą, Minską, Nesvyžių. Nesvyžiuje apie 1807–1810 m. buvo Dominyko Jeronimo Radvilos rūmų dailininku.
1813 m. Juozapas Peška grįžo į Krokuvą. Tapė miestiečių portretus. Krokuvos universitete 1816–1818 m. dėstė meno teorijos kursą. Nuo 1818 m. vadovavo Krokuvos menų akademijos dailės ir piešimo katedrai.
Kūryba
redaguotiKelionių metu tapė akvarele ir sepija peizažus. Pranciškaus Smuglevičiaus įtakoje nutapė keletą paveikslų istorine tematika. Taip pat daug tapė tušu ir sepija Lenkijos istorijos scenas.[2] su P.Smuglevičium 1787 m. dekoravo Vilniaus katedrą, 1800-1801 m. - Šv. Mykolo rūmų interjerą.[4]
Žinomiausi Juozapo Peškos kūriniai: Pranciškaus Smuglevičiaus portretas (1790–1800 m.), (saugomas Lvovo paveikslų galerijoje, ir paveikslas „Trys mūzos“ (apie 1800 m.), saugomas Varšuvos nacionaliniame muziejuje.[5]
Juozapo Peškos kūryboje portretai užėmė svarbią vietą. Juos tapė ir Varšuvoje, ir keliaudamas po Abiejų Tautų Respubliką. Nutapyti portretai klasicistinio stiliaus.[3]
Žinoma dvylika Vilniaus vaizdų, kuriuos nutapė Juozapas Peška akvarele. Šiuose darbuose matyti, kaip Vilnius keitėsi, dėl to Peškos Vilniaus vaizdai turi dokumentinę vertę.[6]
Galerija
redaguoti-
Vilniaus apylinkės, Antakalnis (J.Peška, 1808), Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas -
Vilniaus rotušė (J.Peška, 1797 m.), Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas -
Vilniaus rotušė (J.Peška, 1808 m.), Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas -
Vilniaus apylinkės, Antakalnis (J.Peška, 1808 m.), Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas -
Sereikiškės, Botanikos sodas (J. Peška, 1808 m.), Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas -
Vilniaus katedros vaizdas (J.Peška, 1808 m.), Vilniaus universiteto bibliotekos grafikos kabinetas -
Vilniaus apylinkės, Paplauja (J.Peška, 1808 m.), Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas -
Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios ir Didžiosios gatvės vaizdas (J.Peška, 1808 m.), Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas -
Žaliasis tiltas per Nerį (J.Peška, 1808 m.), Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas -
Vilnius (J.Peška, 1808 m.), Vilniaus universiteto bibliotekos istoriniai rinkiniai -
Vilmnius. Pilies kalnas ir Sereikiškės nuo Vilnos pusės (J.Peška, 1797 m.), Vilniaus universiteto biblioteka -
Vaizdas nuo Pilies kalno į Sereikiškes, Bekešo ir Trijų Kryžių kalnus (J.Peška, 1808 m.), Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas -
Vilnius, Užupis (J.Peška, 1808 m.), Vilniaus universiteto bibliotekos istoriniai rinkiniai -
Žuvų turgaus gatvės vaizdas nuo rotušės (J.Peška, 1797 m.), Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas -
Vilnius (J.Peška, 1808 m.), Vilniaus universiteto bibliotekos istoriniai rinkiniai -
Labdarystės draugijos įkūrimas Vilniuje 1807 m. -
Pranciškaus Smuglevičiaus portretas (J.Peška) -
Pranciškaus Smuglevičiaus portretas (J.Peška, apie 1790 m.), Poznanės nacionalinis muziejus. -
Adomas Kazimieras Čartoriskis (J.Peška, 1791 m.) -
Teofilijos Moravskytės Radvilienės kaip Hebės portretas. (J.Peška, 1807-1810 m.), Krokuvos nacionalinis muziejus -
Jeronimo Stroinovskio portretas (J.Peška, iki 1806-1814 m.), Lietuvos dailės muziejus -
Ignacijus Tyzenhauzas (J.Peška, apie 1800 m.), Varšuvos muziejus -
Janas Nepomukas Malachovskis (J.Peška, 1790-1792 m.) -
Kazimieras Nestoras Sapiega (J.Peška, apie 1754-1798 m.) -
Motiejus Radvila (J.Peška, iki 1800 m.) -
Ignacijus Potockis (J.Peška, iki 1792 m.) -
Mykolas Bžostovskis (J.Peška), šaltinis: Stanislovas Moravskis "Keleri mano jaunystės metai Vilniuje (1818-1825)", 1924 m. -
šv. Jokūbo ligoninės chirurgo, medicinos mokslų daktaro Motiejaus Barankevičiaus portretas (J.Peška, 1807 m., Varšuvos nacionalinis muziejus)
Išnašos
redaguoti- ↑ J.Peškos biografija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [1]
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Лазука Б.А. Беларуская архітэктура XIX – пачатку XX стагоддзя // Гісторыя сусветнага мастацтва. Рускае і беларускае мастацтва XIX – пачатку XX стагоддзя. – Беларусь, 2011. – С. 359–360. – 430 с. – ISBN 978-985-01-0880-7.
- ↑ 3,0 3,1 Lietuvos dailės muziejus. Vilniaus klasicizmas. Vilnius: Baltos lankos, Lietuvos dailės muziejus, 2000. ISBN 9955-00-043-0.
- ↑ J.Peškos biografija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [2]
- ↑ Josef or Jean Peszka // Benezit Dictionary of Artists – 2006. – ISBN 978-0-19-977378-7, 978-0-19-989991-3.
- ↑ Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.
Literatūra
redaguoti- Parodos katalogas. Varšuvos nacionalinis muziejus. Lietuvos dailės muziejus. Vilniaus klasicizmas. Vilnius: Baltos lankos, 2000. ISBN 9955-00-043-0.
- Praca zbiorowa, Redakcja naukowa: Dorota Folga-Januszewska „Muzeum Narodowe w Warszawie. „Arcydzieła malarstwa“ Wydawnictwo „Arkady" Warszawa 2005.