Itališkasis rikis

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.


a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Itališkieji rikiai itališkojoje partijoje

Itališkasis rikis – rikis, šachmatų žaidimo debiute išvestas į langelį c4 (juodųjų rikis – į c5). Šiuo metu rikio išvedimas į tokius laukelius populiarius, nes puolamas silpniausias laukelis f7 (juodieji puola f2), greitai išvedama figūra ir kontroliuojamas centras (laukelis d5). Efektyviausi itališkieji rikiai būna atvirose partijose. Terminas „itališkasis rikis“ pavadintas pagal šachmatų debiutą, vadinama itališkąja partija (1. e4 e5 2.Žf3 Žc6 3.Rc4 Rc5), kur tiek baltieji, tiek juodieji turi po itališkąjį rikį. Tai populiariaus ir bene charakteringiausias variantas, kur kuri nors pusė (arba abi) turi itališkuosius rikius. Tačiau yra ir kitų populiarių variantų, pavyzdžiui:

Kartu su fianketuotu rikiu, išvestu į laukelį b2 (juodųjų – b7), itališkasis rikis gali sudaryti Horvico rikių (Du rikiai, kontoliuojantis dvi gretimas įstrižaines) porą.