Inkūnai

Šis straipsnis apie kaimą Anykščių rajone. Apie kaimą Biržų rajone skaitykite straipsnyje Inkūnai (Biržai).

Inkūnai

55°39′14″š. pl. 25°11′02″r. ilg. / 55.654°š. pl. 25.184°r. ilg.

Apskritis

Utenos apskritis

Savivaldybė

Anykščių rajono savivaldybė

Seniūnija

Anykščių seniūnija

Gyventojų

5

Vikiteka

Inkūnai

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Inkū́nai
Kilmininkas:	Inkū́nų
Naudininkas:	Inkū́nams
Galininkas:	Inkū́nus
Įnagininkas:	Inkū́nais
Vietininkas:	Inkū́nuose

Inkūnai – kaimas Anykščių rajono savivaldybėje, apie 15 km į šiaurės rytus nuo Anykščių, kairiajame Šventosios krante.

Yra medinė Inkūnų Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia (nuo 1942 m.). Kaimas įsikūręs Šventosios kraštovaizdžio draustinyje, apsuptas Saldagirio miško, kuriame yra didelė bebrų užtvanka. Į šiaurę nuo kaimo, link Mikierių, yra geležinis beždžionių tiltas per Šventąją. Netoli bažnyčios, einant link beždžionių tilto trykšta šaltinis, kurio vanduo, vietinių teigimu, yra šventas. Beždžionių tiltas yra ilgiausias tokio tipo tiltas Lietuvoje. Iki 2002 m. Inkūnus ir Mikierius jungiantis tiltas buvo medinis. Kaime gerai išplėtotas turizmas.

Inkūnų atminties parkas

Tai yra Inkūnų bendrijos iniciatyva statomas medinių skulptūrų parkas, skirtas atminti aplink išnykusiuose kaimuose buvusioms sodyboms. Kiekviena skulptūra simbolizuoja po vieną sodybą. Jame pastatyti: stogastulpis su Šv. Vincento figūra Inkūnų kaimui (autorius – Gintaras Varnas, 2010 m.), stilizuotas kryžius Legų kaimui (autorius – Vladas Gaidys, 2010 m.), stogastulpis su Rūpintojėlio figūra Dauneikių kaimui (autorius – Pranas Petronis, 2010 m.), stogastulpis su angelo figūra Mičionių kaimui (autorius – Edvinas Galvanauskas, 2010 m.), stogastulpis su Šv. Anelės figūra Beržoniškio kaimui (autorius – Jonas Tvardauskas, 2010 m.), kryžius su Nukryžiuotojo figūra, saulute ir paukščiais Medinų kaimui (autorius – Vladas Gaidys, 2011 m.), kryžius su Nukryžiuotojo ir Šv. Barboros figūromis Lašinių kaimui (autorius – Pranas Petronis, 2011 m.) ir ornamentais dekoruotas kryžius Mikierių kaimui (autorius – Vladas Gaidys, 2011 m.).

Infrastruktūra, pasiekiamumas

Privažiuoti galima dviem būdais:

Važiuojant iki rodyklės į Mičionių kaimą, įsukant į kelią pagal tą rodyklę (ten dar yra stendas su Mickūnų ir Inkūnų lankytinomis vietomis) ir važiuojant tiesiai apie 7 kilometrus. Išsukti į kitą žvyrkelį reikia pravažiavus Mičionių gyvenvietę ir rodyklę į Legų kaimą, kitas posūkis jau yra į kelią, vedantį į Inkūnus. Pasukus ir privažiavus sankryžą, reikia pasukti į kairę.
Važiuojant palei Ramuldavos miškus pro Andrioniškį.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2021 m.

1923 m.^sur.^[2]

1959 m.^sur.^[3]

1970 m.^sur.^[3]

1979 m.^sur.^[4]

1989 m.^sur.^[5]

2001 m.^sur.^[6]

2011 m.^sur.^[7]

2021 m.^sur.^[8]

13

31

21

8

6

7

5

Galerija

Klebonija
Bažnyčios fasadas
Bebrų užtvanka Saldagirio miške
Tiltas

Šaltiniai

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ ^3,0 ^3,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Anykščių krašto vietovių žinynas
Leliūnų bibliotekos archyvas

Nuorodos

Parapijos puslapis Archyvuota kopija 2006-05-19 iš Wayback Machine projekto.
Anykščių krašto vietovių žinynas

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[2] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-3] 3,0 ^3,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[4] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[5] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[6] Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[7] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[8] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]