Ignalinos geležinkelio stotis

(Nukreipta iš puslapio Ignalinos GS)

55°20′18″š. pl. 26°09′48″r. ilg. / 55.3383°š. pl. 26.1634°r. ilg. / 55.3383; 26.1634

  Ignalinos geležinkelio stotis
Stotis 2012 m.
Adresas Ignalina, Geležinkelio g. 19
Atidaryta 1860 m.
Aptarnaujanti įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
TURMANTAS
Dūkštas
14,5
Lobiniai
9,9
Ignalina
UTENA
8,2
Pakretuonė
14,8
ŠVENČIONĖLIAI
PABRADĖ

Ignalinos geležinkelio stotis – geležinkelio stotis Ignalinos mieste, Geležinkelio g. 19, prie Vilniaus–Daugpilio geležinkelio.[1] Išsiskiria ypatingu vaizdu į Gavio ežerą traukiniams atvykstant iš Vilniaus pusės. Stotyje baigia savo maršrutą kai kurie priemiestiniai traukiniai iš Vilniaus, kiti traukiniai tęsia kelionę iki Turmanto.[2]

Stoties aikštėje, į pietus nuo geležinkelio stoties 1989 m. rugpjūčio 20 d. pastatytas paminklas Lietuvos gyventojams, 19411952 m. masinių trėmimų aukoms atminti (liaudies meistras Juozas Jakštas, architektas Valdas Ozarinskas). Tai ąžuolinis 19 m aukščio kryžius su skulptūrine kompozicija ir įrašu „Per Sibiro kančią į prisikėlimą“, papėdėje iš bėgių suformuotas kryžius.[3]

Istorija

redaguoti
 
Stotis I pasaulinio karo metais

18571862 m. per Ignaliną buvo tiesiama Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linija. Stotis atidaryta 1860 m., kai buvo užbaigta VilniusPskovas linija ir rugsėjo 17 d. pro Ignaliną pravažiavo pirmasis traukinys inauguraciniu reisu iš Daugpilio į Vilnių. Statybai reikalingą žemę caro valdžia nupirko iš Igno Kaminskio valdomo palivarko.[4] Stotis buvo IV klasės,[5] medinė,[6] tarp Švenčionėlių GS ir Dūkšto GS.[7] Iš kelių jai priklausančių pastatų išlikęs tik vienas. Šešiakampio plano, 2 aukštų vandens bokštas buvo skirtas vandeniui pilti į garvežius, vėliau tiekė vandenį gretimiems namams. Šiuo metu jis nenaudojamas ir tam pritaikytas galėtų būti puiki vieta ekspozicijai ar edukacijai.[8]

Sovietmečiu Ignalinoje, geležinkeliečių stovyklos teritorijoje į pietryčius nuo stoties, Gavio ežero pakrantėje nutiestas 734 m ilgio siaurasis geležinkelis. Maršrutas ėjo ratu Stovykla–Gavys–Paplūdimys–Stovykla. Šioje vietoje pastatytas L-2289 garvežys.[9]

2004 m. rekonstruoti stoties peronai.[10]

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
 
  1. Informacija apie stotį Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  2. Traukinių išvykimai iš stotelės Ignalina. (Stops.lt)
  3. Kryžius tremtiniams. Ignalina.info (tikrinta 2023-08-24).
  4. Vaikų stovykla Ignalinoje Archyvuota kopija 2014-07-01 iš Wayback Machine projekto.
  5. Gerasimas Kosakovskis. Lietuvos geležinkeliai (Г. И. Косаковский, Железные дороги Литвы). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 44
  6. Geležinkelio stotis. Ignalina.info (tikrinta 2023-07-29).
  7. Ignalin (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 246 psl. (lenk.)
  8. Lina Kovalevskienė. Ignalina – geležinkelio išaugintas miestas. 2020-09-20, Manokrastas.lt (tikrinta 2023-07-29).
  9. Garvežys. Ignalina.info (tikrinta 2023-11-01).
  10. AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2000–2005 m. – Vilnius, Sapnų sala, 2005. // psl. 47