Hapis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Hapis (Hapi, Hap) (graik. Apis, Apidos) egiptiečių mitologijoje – iš dangiškojo vandenyno ištekančio Nilo dievas. Egiptiečių kalba reiškia „tekantis“. Hapis buvo seniausias Nilo upės pavadinimas. Jis buvo garbintas kaip drėgmės ir gyvybės teikėjas, kadangi tai priklausė nuo Nilo.

Senovės Egipto dievybė: Hapis (hapy)
Užrašymas:
Klasė:	Nilo dievas
Tėvai:	Nunas
Sutuoktinis:	Meretė/Nekhbetė ir Uadžet
Garbinimo centras:	Elefantina
Gyvūnas:	varlė

Ikonografijoje Chapas vaizduotas kaip apkūnus vyras su dideliu pilvu ir moters krūtimis – gerovės ir gausumo simboliais. Ant jo galvos – papiruso tiara, o rankose – indas su vandeniu. Hapio gyvūnas – varlė.

Šio Memfio dievo dangiškosios ugnies įsikūnijimu laikomas Šventasis Ptah jautis. Jis turi būti juodos spalvos su baltu trikampiu kaktoje, pusmėnuliu ant dešiniojo šono, paukščio plėšrūno figūra ant nugaros ir skarabėjo atvaizdu ant liežuvio.

Kultas

Egiptiečiai ypatingai gerbė Hapį, laikė jį „Dievų tėvu“ ir visa ko kūrėju, identifikuotu kaip Nunas. Sudėjus Ozyrio ir Hapio vardus, išeina Osorapis arba Serapis – Ptolemajų laikais Aleksandrijoje garbintas dievas.

Nors nėra žinoma nė viena jam skirta šventykla, Chapas garbintas visame Egipte, o jo kulto centras buvo Gebel Silsila, kadangi manoma, kad ten Nilas išteka iš požemio pasaulio duato, ir Asuanas. Kasmet prieš Nilo potvynio pradžią Chapo garbei buvo rengiama šventė. Jos metu į upę mesdavo akmens plokštes su dievui skirtų aukų sąrašu, taip pat skaitydavo dievui skirtus himnus ir mitus, siekdami užsitikrinti, kad potvynis prasidėtų laiku ir vanduo pasiektų reikiamą lygį. Chapas buvo laikomas vienu svarbiausiu senovės egiptiečių panteono dievų, prilyginamas Ra eneados dievams. Chapo kultas išliko populiarus ir graikų – romėnų laikais. Kultas išplito ir už Egipto ribų. Nubijoje (dabartinis Sudanas), Chapas vaizduotas negroidu.

Hapis helėnų tapatintas su Apiu.