Gurbangulis Berdimuhamedovas
| Gurbangulis Berdimuhamedovas | |
|---|---|
| Turkmėnistano prezidentas | |
| |
| Gimė | 1957 m. birželio 29 d. Babarabas, Turkmėnijos TSR, TSRS |
| Vaikai | Serdaras Berdimuhamedovas |
| Turkmėnistano prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 2006 m. gruodžio 21 d. – 2022 m. kovo 19 d. |
| Ankstesnis | Saparmuratas Nijazovas |
| Vėlesnis | Serdaras Berdimuhamedovas |
| Partija | Turkmėnistano demokratų partija |
 Vikiteka |
Gurbangulis Berdimuhamedovas |
Gurbangulis Berdimuhamedovas (turkm. Gurbanguly Berdimuhamedow, 1957 m. birželio 29 d.) – Turkmėnistano prezidentas, ėjęs šias pareigas nuo 2006 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. kovo 19 d. Šias pareigas jis perėmė iš Saparmurato Nijazovo, kuris mirė dar būdamas prezidentu.
2007 m. vasario 11 d. buvo surengti šalies prezidento rinkimai, kuriuos laimėjęs Berdimuhamedovas toliau liko vadovauti šaliai. Jis surinko 89,23 % visų balsų.
1979 m. Berdimuhamedovas baigė šalies medicinos institutą ir tapo stomatologu. Vėliau jis tęsė studijas Maskvoje.
1997 m. Berdimuhamedovas tapo šalies sveikatos ministru, o 2001 m. – ministru pirmininku. Po tuometinio šalies prezidento Saparmurato Nijazovo mirties jis pradėjo laikinai eiti prezidento pareigas. Pagal tuometinę šalies konstituciją laikinai prezidento pareigas einantis asmuo negalėjo dalyvauti prezidento rinkimuose, tačiau šalies parlamentas nutarė išbraukti iš konstitucijos šį draudimą ir leisti Berdimuhamedovui dalyvauti rinkimuose. Juos jis nesunkiai laimėjo, surinkdamas 89,23 % visų rinkėjų balsų.
Kaip ir jo pirmtakas, Berdimuhamedovas valdė autoritarinį režimą, kuriame jis yra asmenybės kulto objektas. Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch“ duomenimis, Berdimuhamedovas, jo giminaičiai ir bendrininkai turi neribotą valdžią ir naudojasi ja visose viešojo gyvenimo srityse.[1][2]
2022 m. kovo 19 d. atsistatydino iš prezidento pareigų ir jį pakeitė jo sūnus Serdaras, laimėjęs pirmalaikius rinkimus, kurie nebuvo laikomi nei laisvais, nei sąžiningais.[3]
Kritika
redaguotiKaltinimai totalitarizmu
redaguotiPradėjęs eiti pareigas, Berdimuhamedovas sušvelnino kelionių apribojimus ir vėl atidarė bibliotekas kaimo vietovėse. Jis taip pat ėmėsi veiksmų, kad pažabotų plataus masto Nijazovo asmenybės kultą. Jis paragino nutraukti įmantrius muzikos ir šokių pasirodymus, kuriais anksčiau prezidentas būdavo pasitinkamas bet kur atvykstant, ir pareiškė, kad turkmėnų „šventoji priesaika“, kurios dalis skelbia, kad kalbėtojo liežuvis turėtų sutrūkinėti, jei jis kada nors blogai kalbės apie Turkmėnistaną ar jo prezidentą, neturėtų būti skaitoma kelis kartus per dieną, o tik „ypatingomis progomis“.[4] Jis taip pat atsisakė teisės pervadinti bet kokius paminklus, institucijas ar miestus,[5] grąžino tradicinius metų mėnesių ir savaitės dienų pavadinimus (Nijazovas juos, be kita ko, pervadino savo ir savo motinos vardais)[6] ir paskelbė apie planus perkelti auksinę besisukančią Nijazovo statulą iš centrinės Ašchabado aikštės.[7]
Nepaisant šių pokyčių, Berdimuhamedovo režimas ir toliau išliko autoritarinis.[8] 2007 m. jis atmetė bet kokias galimybes siekti vakarietiškos demokratijos. Tarptautinių stebėtojų nuomone, Berdimuhamedovo režimas laikomas „vienu iš labiausiai represinių“ ir „uždarų“ režimų pasaulyje. Nuo pat šalies nepriklausomybės atgavimo Turkmėnistanas nuolat atsidurdavo „Freedom House“ reitingų apačioje arba netoli jos, ir tokia padėtis išliko nuo tada, kai Berdimuhamedovas pradėjo eiti pareigas. 2017 m. šalis buvo viena iš 11 šalių, kuriose politinių ir pilietinių teisių srityje surinkta mažiausiai balų.[9] „Human Rights Watch“ pažymėjo, kad Berdimuhamedovas ne tik visiškai kontroliuoja viešąjį gyvenimą, bet ir vadovauja režimui, kuris netoleruoja „alternatyvios politinės ar religinės raiškos“ ir visiškai kontroliuoja žiniasklaidą.[10] „Reporters Without Borders“ (RSF) didžiąją dalį Berdimuhamedovo kadencijos Turkmėnistaną, kaip ir Nijazovo laikais, savo Spaudos laisvės indekse priskyrė prie žemiausių vietų. 2017 m. „Reporters Without Borders“ Turkmėnijai skyrė 178 vietą iš 180 tirtų šalių, aplenkdama tik Eritrėją ir Šiaurės Korėją. RSF pažymėjo, kad Turkmėnijoje interneto prieiga yra griežtai cenzūruojama, o vyriausybės pareigūnai pašalino palydovines antenas.[11]
2016 m. rugsėjį Turkmėnistano parlamentas panaikino prezidento kadencijos apribojimus, todėl Berdimuhamedovas galėjo kandidatuoti trečiajai kadencijai.[12]
2018 m. sausį Berdimuhamedovas įsakė sostinėje konfiskuoti juodus automobilius, nes baltą spalvą laikė „laiminga“. Ašchabade policija konfiskavo tamsios spalvos automobilius, o jų savininkams buvo nurodyta, kad jie turi sumokėti už jų perdažymą sidabrine arba balta spalva. Sostinei, vadinamai „Baltojo marmuro miestu“, priklauso pasaulio rekordas pagal didžiausią balto marmuro pastatų koncentraciją. Berdimuhamedovas yra žinomas baltos spalvos mėgėjas, gyvenantis baltuose rūmuose ir keliaujantis baltais limuzinais.[13] Vėliau buvo pranešta, kad draudimas taikomas visų spalvų transporto priemonėms, išskyrus baltas.[14]
Išnašos
redaguoti- ↑ World Report 2014: Turkmenistan. 2 January 2014. Nuoroda tikrinta 28 January 2015.
{{cite book}}:|newspaper=ignoruotas (pagalba) - ↑ World Report 2020: Turkmenistan. 10 December 2019. Nuoroda tikrinta 5 December 2020.
{{cite book}}:|newspaper=ignoruotas (pagalba) - ↑ „Turkmenistan holds inauguration of new president (UPDATE)“. Trend News Agency. 2022-03-19. Nuoroda tikrinta 2022-03-19.
- ↑ „Turkmenistan moves to reduce cult“. MWC News. 10 March 2007. Suarchyvuotas originalas 13 March 2007. Nuoroda tikrinta 26 April 2007.
- ↑ „Turkmenistan Restricts Presidential Prerogatives“. RadioFreeEurope/RadioLiberty. Nuoroda tikrinta 5 September 2015.
- ↑ „Turkmen go back to old calendar“. BBC News. 24 April 2008. Nuoroda tikrinta 4 May 2010.
- ↑ „Ex-Turkmen leader's statue moved“. BBC News. 3 May 2008. Nuoroda tikrinta 4 May 2010.
- ↑ „Fresh optimism in Turkmenistan“. BBC News. 21 December 2007. Nuoroda tikrinta 4 May 2010.
- ↑ „Populists and Autocrats: The Dual Threat to Global Democracy“. Freedom House.
- ↑ World Report 2017: Turkmenistan. Human Rights Watch. 12 January 2017. Nuoroda tikrinta 30 June 2017.
- ↑ Turkmenistan at 2017 Press Freedom Index
- ↑ Damien Sharkov, Turkmenistan votes to allow president rule indefinitely, Newsweek.com, 14 September 2016
- ↑ Turkmenistan President Bans All Non-White Cars From Capital. Nuoroda tikrinta 9 June 2020.
- ↑ „Turkmenistan's road police detain vehicles of all colours except white | Chronicles of Turkmenistan“ (amerikiečių anglų). 2018-01-07. Nuoroda tikrinta 2021-02-03.
- Šalies prezidentūros svetainė Archyvuota kopija 2012-08-22 iš Wayback Machine projekto.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Saparmuratas Nijazovas |
Turkmėnistano prezidentas 2006–2022 |
Po to: Serdaras Berdimuhamedovas |