Granatas

Šis straipsnis apie mineralą. Apie granatmedžio vaisių skaitykite straipsnyje granatas.

Granatas (lot. granatus 'grūdėtas') – silikatų klasės mineralas, nesosilikatas.

Granatų grupė skirstoma:

Granatas būna įvairių spalvų: raudonas (piropas), rudai raudonas (spesartinas andraditas), violetiškai raudonas (almandinas, rodolitas), rausvas (rodolitas), žalias (grosuliaras, andraditas, uvarovitas), geltonai žalias (grosuliaras), juodai rudas, juodas (melanitas), bespalvis (grosuliaras).

Radavietės

Piropai randami daugelyje pasaulio šalių. Tradicinės kasyklos ir apdirbimo vietos yra Čekijoje Bohemijoje („Bohemijos granatai“), kur sąnašynų telkiniai užima maždaug 70 km² plotą. Kitos žymios radavietės – Pietų Afrikos Respublikoje, ypač Kapo provincijoje („Kapo rubinai“). Nedidelių telkinių yra Rusijoje, ypač Jakutsko regione, kur jie randami kartu su deimantais. JAV daugiausia piropų aptinkama Kolorado ir Arizonos valstijose, žymiausias – „Arkanzaso rubinas“. Piropų rasta Brazilijoje, Argentinoje, Australijoje, Tanzanijoje, Zaire, Zimbabvėje, Mongolijoje, dideli telkiniai aptikti Nigerijoje.

Vašingtono Smitsono muziejuje saugoma daug įvairių šlifuotų granatų: 174 ir 67,3 karatų almandinai (iš Aidaho), 64,2 karatų grosuliaras (iš Šri Lankos), 10,4 ct sveriantis andraditas (iš Rusijos), 74,3 ct rodolitas (iš Tanzanijos), 109 ct spesartinas (iš Brazilijos). Didžiausias šlifuotas piropas sveria 633,4 karatų (rastas Bohemijoje). Ulrike von Lowitzow granatų kolekcijoje yra didžiausias, 13,2 karatų sveriantis piropas (iš Bohemijos).

Nuorodos

[1] Archyvuota kopija 2007-09-29 iš Wayback Machine projekto.