Graikijos nomai
Graikijos nomai (gr. Νομοί της Ελλάδας) – antro lygio Graikijos administraciniai vienetai, už kurios stambesnės yra pirmo lygio periferijos. Dabartinė Graikija suskirstyta:
- pirmas lygis – 13 periferijų (administracinių regionų)
- antras lygis – 54 nomai
- trečias lygis – 1038 demai ir kinotitos. Demai atitinka miesto savivaldybes, o kinotitos – kaimo.
Pagal Graikijos konstituciją nomai yra pagrindiniai antrojo lygio savivaldos vienetai. Po 1994 m. reformos daug administracinių funkcijų iš nomų buvo perduota periferijoms. Dalis administracinių funkcijų (pvz., sanitarijos reikalai, urbanistinis planavimas) liko nomų valdžioje, tad teisiškai nomai yra centrinės valstybės valdžios administraciniai vienetai.
Kitose kalbose nomus dar vadina prefektūromis, o nomarchus prefektais.
Organizacija
redaguotiDabartinė renkama nomų savivalda buvo suformuota 1994 m.[1], ji pakeitė iki tol egzistavusią sistemą, kur nomų tarybas ir nomarchus skyrė vyriausybė.
Dabar kiekvieną nomą valdo:
- nomo taryba (gr. νομαρχιακό συμβούλιο), kurią sudaro 21–37 nariai
- nomarchas (νομάρχης) – vadovaujantis tarybai
- tarybos prezidentas (πρόεδρος) – pirmininkaujantis taryboje
Nomų tarybų narius viešai renka kas 4 metus. 3/5 vietų užima laimėjusi dauguma, o likusias 2/5 vietų proporcingai užima likusios partijos. Laimėjusios daugumos vadovas tampa ir ir nomarchu.
Nomų sąrašas
redaguotiAtikos periferija (pažymėta 1 aukščiau pateiktame žemėlapyje), susideda iš šių nomų:
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Law 2218/1994