Grabijolai
Kitos reikšmės – Grabijolai (reikšmės).
| Grabijolai | ||
|---|---|---|
  Grabijolai |
||
| 54°50′28″š. pl. 24°52′08″r. ilg. / 54.841°š. pl. 24.869°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Elektrėnų savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kazokiškių seniūnija | |
| Gyventojų | 14 | |
Grabijolai – gatvinis rėžinis kaimas Elektrėnų savivaldybėje, į šiaurės rytus nuo Kazokiškių, kairiajame Neries krante, aukštų Neries senslėnio kalvų papėdėje plytinčiame slėnyje. Tai tipiškas rėžinis 25 sodybų kaimas, kuriame išlikę nemaža senosios įdomios puošybos medinės architektūros statinių. Kitapus upės yra tokio pat vardo kaimas Vilniaus rajone.
Etimologija
redaguotiKaimo pavadinimas padavimuose siejamas su dvarininku Grabeliu, nors, matyt, kilo iš lenk. hrabia („grafas“). Kita vertus, Konstantinas Benediktas Stanislovas Tiškevičius manė, kad kaimo vardas kilęs nuo žodžio graibyti („semti žuvį“).[2][3]
Geografija
redaguotiĮvažiuojant į kaimą dešinėje matosi apaugęs pušimis smėlio kalnelis. Šioje vietoje yra buvę Grabijolų pilkapiai, kuriuos 1857 m. kasinėjo K. Tiškevičius. Pilkapynas turėjo būti ir kaimo vietoje, kadangi 2002 m. vienos sodybos kieme, lyginant žemę, buvo iškastos degintinio kapo įkapės. Rasti du vėlyvojo geležies amžiaus ietigaliai ornamentuotomis įmovomis, kurie datuojami IX–XI a. pradžia, aptikti radiniai rodo, kad gyventojai šioje vietoje apsistodavo jau neolite. Pagrindinis kultūrinis sluoksnis yra iš II–IV amžių, kai žmonės čia gyveno sėsliai. Iš to laiko rasta molinis verpstukas, daug geležies gargažių, ankstyvosios grublėtosios ir ankstyvosios brūkšniuotosios keramikos šukių.
Šalia yra ir daugiau panašaus laikotarpio objektų. Ant tiesiai virš gyvenvietės stūksančio šlaito yra Grabijolų–Žemaitiškių pilkapynas su 74 pilkapiais. Kitapus upės matosi Alkų kalnai su Paalkių piliakalniu, o upės vagoje – mitologiniai „Užkeiktos veselios“ akmenys. Žemiau kaimo upėje prasideda didelė Druskinės rėva.
Greta kaimo esančiose kalvose vienas iš kalnų vadinamas Cypeliu. Pasakojama, kad jame yra nuskendusi bažnyčia. Ko gero, ten yra buvęs žvalgakalnis (kalnas, nuo kurio buvo stebimos apylinkės ir pranešama apie pastebėtus priešus). Žmonės pasakoja, kad seniau nuo šio kalno matėsi 5 bažnyčios: Kernavės, Kazokiškių, Vievio, Dūkštų ir Sudervės.
2016 m. rugsėjo 28 d. Elektrėnų savivaldybės taryba priėmė sprendimą Grabijolų klevą paskelbti saugomu botaninio gamtos paveldo objektu.[4]
Istorija
redaguotiGrabijolai (Grabiały) minimi 1795 m. parapijų revizijoje kaip Zapalinos palivarkui priklausęs kaimas su 9 dūmais (sodybomis), kuriuose gyveno 41 vyras ir 29 moterys. Prieškario metais kaime buvo 29 sodybos (šiuo metu – 24).
Nuo priešistorinių laikų ties Grabijolais būta perkėlos per upę. Vėliau čia veikė keltas, buvo medinis tiltas (sudegintas I pasaulinio karo pradžioje). K. Tiškevičius savo ekspedicijos Nerimi metu pastebėjo, kad nuo Grabijolų upė jau imama vadinti ne Vilija, o Nerimi.[5]
Baudžiavos laikais kaimas priklausė ant kalno stovėjusiam Zapalinos dvarui, kuris šiuo metu sunykęs. Kitapus upės iki II Pasaulinio karo buvo Grabijolų dvaras, kurio vietoje dabar išlikusi tik viena pakrantėje stovėjusi sodybėlė. Tarpukariu Grabijolų kaimą nuo kito Neries kranto skyrė Lietuvos ir Lenkijos demarkacinė linija, ėjusi upės viduriu. Tuo metu Grabijolų dvare buvo pastatytas lenkų pasienio postas, o Grabijolų kaime, didžiausiose valstiečių sodybose patalpas nuomavosi Lietuvos pasienio policija. Abiejų krantų pasieniečiai, norėdami pasirodyti, organizuodavo šventes savo upės pusėje.
2015 m. rugpjūčio 1 d. buvo minima 220 metų kaimo minėjimo šventė.[6]
Gyventojai
redaguoti | |||||||
| 1795 m. | 1902 m. | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[9] | 1979 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 70 | 131 | 132 | 100 | 66 | 51 | ||
| 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | - | ||
| 29 | 14 | 19 | 14 | - | - | ||
| |||||||
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Grabijolai: [apie kaimą]. – Iliustr. // Kazokiškės. – Vilnius, 2009. – P. 193–215.
- ↑ Grabijolai. Vilnijosvartai.lt (tikrinta 2024-03-15).
- ↑ Dėl Elektrėnų savivaldybės botaninio gamtos paveldo objekto Grabijolų klevo paskelbimo saugomu.
- ↑ Vykintas Vaitkevičius. Neris. 2007 metų ekspedicija. Trečia knyga. Vilnius: Mintis, 2013.
- ↑ Grabijolų kaimo 220 metų minėjimo šventė-koncertas[neveikianti nuoroda]
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Grabijolai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 586 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
