Eduardas Totlebenas
Eduardas Totlebenas (vok. Franz Eduard von Totleben, rus. Эдуард Иванович Тотлебен; 1818 m. gegužės 20 d. – 1884 m. liepos 1 d.) – grafas, Baltijos vokiečių kilmės Rusijos imperijos Inžinierius generolas ir karo inžinierius, vėliau – generalgubernatorius.[1] Jis buvo atsakingas už fortifikaciją daugelyje rusų mūšių su Osmanais.
| Eduardas Totlebenas | |
|---|---|
| grafas | |
| |
| Eduardas Totlebenas | |
| Visas vardas | Эдуард Иванович Тотлебен |
| Gimė | 1818 m. gegužės 20 d. Mitau, Rusijos imperija |
| Mirė | 1884 m. liepos 1 d. (66 metai) Bad Zodenas, Vokietija |
| Palaidotas (-a) | Sevastopolio kapinės |
| Besarabijos generalgubernatorius | |
| Valdė | 1879-1880 |
| Vilniaus generalgubernatorius | |
| Valdė | 1880-1884 |
| Pirmtakas | Piotras Albedinskis |
| Įpėdinis | Ivanas Kachanovas |
| Žymūs apdovanojimai | |
 | |
 Vikiteka |
Eduardas Totlebenas |
Biografija
redaguoti
Gimė Kurše, Mitau (dab. Jelgava) mieste. Totlebenas baigė inžinierių mokyklą Peterburge ir 1836 m. paimtas į carinę armiją. Ten greitai įsitvirtino kaip karo inžinierius, 1848 m. dalyvavo kampanijoje prieš imamą Šamilį Šiaurės Kaukaze. Prasidėjus Rusijos-Osmanų imperijos karui 1853 m. dalyvavo Silistros apgultyje. Vėliau perkeltas į Krymą, prisidėjo prie Sevastopolio fortifikacijos, vadovavo miesto gynybai. Vėliau buvo sužeistas, ir miestą užėmė turkai. Už nuopelnus miesto gynybai, Totlebenui suteiktas generolo-leitenanto laipsnis. Po 1855 m. Totlebenas prisidėjo įtvirtinant fortus Dniepro žiotyse, Kronštato tvirtovę, Bresto tvirtovę.
Eduardo Totlebeno pagalba iš tremties Sibire buvo grąžintas rašytojas Fiodoras Dostojevskis (jis buvo Totlebeno brolio Adolfo bendraklasis).
1860 m. Eduardas Totlebenas tapo kunigaikščio Nikolajaus Jaunesniojo pagalbininku ir karo inžinierių departamento vadu bei gavo generolo laipsnį. Jis dalyvavo antrajame Rusijos-Turkijos kare ir ženkliai prisidėjo prie Bulgarijos išvadavimo. Totlebeno taktinių manevrų dėka 1877 m. buvo užimta Pleveno tvirtovė.
Po karo Totlebenas paskirtas Besarabijos ir Novorosijos generalgubernatoriumi. 1880 m. paskirtas Vilniaus generalgubernatoriumi, jam priklausė dvaras Kėdainiuose. Eduardas Totlebenas ten įkūrė parką, pastatė minaretą. Sušlubavus sveikatai, generolas išvyko į Vokietiją, kur ir mirė. Pradžioje palaidotas prie Kėdainių liuteronų bažnyčios, šventoriaus koplyčioje-mauzoliejuje, vėliau caro įsakymu perlaidotas Sevastopolio karių kapinėse.[2]
Eduardo Totlebeno garbei Bulgarijoje pavadintas Totlebeno miestelis.
Šeima
redaguotiŽmona (nuo 1852.02.23) − Viktorina Leontjevna von Gauf (1833−1907), Hesen-Darmštadto generalinio konsulo Sankt-Peterburge, barono Liudviko von Gaufo duktė ir paveldėtoja. Santuokoje turėjo 3 sūnus ir 10 dukterų.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Franz Eduard von Totleben. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
- ↑ „Братское кладбище города Севастополь“ (rusų). pogost.info. Suarchyvuota iš originalo 2014-02-01. Nuoroda tikrinta 2014-01-20.