Druskingumas

Druskingumas – vandenyje ištirpusių druskų koncentracija. Skaičiuojamas procentais (%) promilėse. Skaičius rodo, kiek druskos svorio dalelių tenka 1000-čiui vandens svorio dalelių.

Standartinis jūros vanduo naudojamas jūros tyrinėtojų kaip etalonas tyrimams.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

1978 m. įvesta ir daugelio šalių okeanografinių organizacijų patvirtinta Praktinė druskingumo skalė (Practical Salinity Scale 1978, PSS-78)

Jūros druskingumas

Vidutinis jūros vandens druskingumas svyruoja tarp 33 ir 37 druskų dalių tūkstančiui vandens dalių, t. y. 33–37 ‰, vandenynų labai nevienodas. Įtekančios į jūrą didelės upės arba ledo tirpsmas druskingumą mažina; jūros ypač druskingos ten, kur mažai lyja, bet daug išgaruoja. Baltijos jūroje, į kurią daug gėlo vandens atneša upės ir polaidžio srautai, vandens druskingumas mažas – tik 7,2 ‰. Druskingiausia yra Raudonoji jūra – 41 ‰.

Kad jūros vanduo virstų gėlu, reikia atskirti iš jo ištirpusias druskas. Vanduo gėlinamas elektra, cheminiu būdu arba keičiant jo fazę: garinant ir po to distiliuojant arba užšaldant (ledas išstumia druską). Eskimai nuo seno iš jūros ledo gaudavo gėlą vandenį; kai kurios pajūrio tautelės dar ir dabar gauna druską iš jūros vandens, garindami jį nuo jūros atskirtuose baseinuose.