Deruluftas

Deruluftas (vok. Deruluft, rus. Дерулюфт – nuo vok. Deutsch-Russische Luftverkehrs A.G.) – tarpukaryje veikusi oro linijų bendrovė, bendra Sovietų Sąjungos ir Vokietijos įmonė. 50 % akcijų priklausė SSRS Užsienio prekybos komisariatui (rus. Наркомвнешторг), kita akcijų dalis – holdingui Aerounion AG (Vokietija), kurio akcininkai buvo HAPAG (Hamburgo-Amerikos Linija) ir Luftschiffbau Zeppelin. Porą dešimtmečių tai buvo vienintelis oro tiltas tarp Sovietų Sąjungos ir vakarinės Europos dalies. Pirmieji direktoriai: S. Fette (Vokietija) ir E. Graitas (Sovietų Sąjunga), o Karaliaučiaus Devau – bazinis bendrovės aerouostas. Maršrutus aptarnavo vokiečių ir sovietų lakūnai, dauguma pastarųjų buvo kilę iš Kuršo, Liflandijos ir Estijos gubernijų ir mokėjo vokiškai. Derulufto techniniu direktoriumi kurį laiką dirbo iš Virbalio kilęs Jurijus Arvatovas. Linijose skraidė ir buvęs Lietuvos Karo aviacijos instruktorius G. Roteris (Vokietija).

Deruluft logotipas

SSRS registruotas Deruluft orlaivis Dornier Merkur, 1927 m.

Lėktuvų parkas

Pagrindiniai lėktuvų tipai:

• olandų gamybos penkiavietis Fokker F III, Fokker F.II Grulich;
• vokiečių Rohrbach Roland, Dornier Merkur, vėliau buvo eksploatuojami Junkers F 13, Albatros L 58, galingieji Junkers Ju 52/3m;
• sovietų Tupolev ANT-9.

Maršrutai

• Maršrutas „Rytų ekspresas 3a“: Berlynas – Maskva. Vokiečių lakūnai startuodavo Berlyno Tempelhofo, o rusų – Maskvos Chodinkos oro uostuose. Tarpiniai nusileidimai būdavo Dancigo Langfuro, Karaliaučiuje Devau, Kauno Žagariškių arba Linksmadvario, Smolensko (vėliau, nuo 1935 m. vietoj Smolensko Didžiųjų Lukų) oro uostuose. Skrydžio trasa (1682 km, skrendant per Didžiuosius Lukus) nebuvo optimali, nes Lenkija nedavė leidimo skristi per jos teritoriją. Lėktuvui pakilus Berlyne 7:00 valandą ryto, vakare 19:50 jis jau nusileisdavo Maskvoje (1934 m. tvarkaraštis).

  

  Maršrutu Rytų ekspresas 3b skraidęs "Deruluft" ANT-9 Kauno (Aleksoto) aerodrome

• Maršrutas „Rytų ekspresas 3b“: Karaliaučius – Leningradas, nuo 1928 birželio 6 d., trasos ilgis 1038 km. Vokiečių lakūnai startuodavo Karaliaučiuje Devau, o rusų – Leningrado Korpusnyj oro uoste. Tarpiniai nusileidimai būdavo Tilžės Špliterio, Rygos Spilvės, Talino Viršutinio ežero oro uostuose, o Karaliaučiuje norintys galėdavo persėsti į „Rytų ekspresą 3a“. Keleiviui išskridus iš Berlyno 7:00 ryto, vakare 19:00 jis jau buvo Leningrade (1934 m. tvarkaraštis). Nuo 1935 m. skrendama nauju maršrutu Karaliaučius – Tilžė – Kaunas – Ryga – Talinas – Leningradas.

Iš Berlyno galima buvo toliau skristi į daugelį Europos miestų, Dancige – į Varšuvą (Lenkija), Taline (Estija) – į Helsinkį (Suomija) ir Stokholmą (Švedija), Maskvoje – į kitus Sovietų Sąjungos miestus ir Afganistaną. Iš pradžių buvo skrendama tik gegužės – rugpjūčio mėnesiais, dukart per savaitę, o vėliau sezonas pailgėjo iki devynių mėnesių, nuo 1933 m. jau skrendama kasdien ir žiemą – lėktuvo važiuoklės vietoje buvo tvirtinamos slidės.

Linijų istorija

Reklaminis bendrovės plakatas. Šalia bendrovės vėliavos SSRS ir Vokietijos, žemiau: Latvijos, Lietuvos, Estijos ir laisvojo Dancigo miesto vėliavos.

Kai po Rapalo sutarties Vokietijos ir Sovietų Sąjungos santykiai pagerėjo, 1921 m. lapkritį pasirašyta tarpvalstybinė sutartis apie oro susisiekimą tarp dviejų šalių sostinių, o 1922 m. gegužės 1 d. jau buvo atliekami parodomieji Derulufto skrydžiai virš Maskvos. Nuo gegužės 3 dienos prasidėjo maršrutiniai „Rytų ekspreso 3a“ Maskva – Berlynas skrydžiai, gabenamas oro paštas ir skraidinami aukšti valstybių pareigūnai. Nuo rugpjūčio 27 d. galėjo skristi ir kiti keleiviai. Per pirmus metus atlikti 109 reisai ir pervežti 300 keleiviai.

1923 m.: pasikeitimai vokiečių pusėje – akcijų savininke tapo Deutscher Aero LLoyd, kuri jas 1926 m. perleido naujai susikūrusiai Deutsche Luft Hansa. 1926 m. Deruluftas tris mėnesius bendradarbiavo su Ukrainos bendrove Ukrvozduchputj – skrido maršrutu Maskva – Charkovas. 1924 m. spalio 8 d. įvyko pirmoji Derulufto katastrofa – avarijoje žuvo pilotas Otto Štregeris. 1927 m. liepos 15 d. atidarytas pašto reisas Karaliaučius – Ryga – Maskva, tais pačiais metais juo pervežta daugiausia oro siuntų Europoje.

Maskva, norėdama parodyti draugiškumą, Berlyno zoologijos sodui 1924 m. dovanojo meškiuką, kurį į Vokietijos sostinę nuskraidino Deruluftas, bet tai neatskleidė tikrojo požiūrio į bendrovę – jos sovietiniai aviatoriai savo tėvynėje buvo sekami, daugelis jų buvo represuoti. Vokietijai pasirašius Antikominterno paktą santykiai su Maskva visiškai pašlijo ir 1937 m. kovo 31 dieną Deruluftas savo darbą baigė – oro ryšio tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nebeliko. Pakeistą „Rytų ekspreso 3b“ maršrutą Berlynas – Dancigas – Kaunas – Ryga – Talinas – Helsinkis perėmė Deutsche Luft Hansa, o sovietai organizavo naujas oro linijas į Europos miestus: Maskva – Didieji Lukai – Ryga (Latvija) – Stokholmas (Švedija) (1937–1941) ir Maskva – Kijevas – Klužas (Rumunija) – Praha (Čekoslovakija) (1935–1938). Tokia padėtis tęsėsi iki pat Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo.

Deruluftas Lietuvoje

Iš „Deruluft" „Rohrbach Ro-VII Roland“ iškeliami Dariaus ir Girėno palaikai, Kaunas, 1933 m. liepos 19 d.

Kaip ir kituose nusileidimo aerouostuose, taip ir Kaune bendrovė turėjo savo įgaliotinį, kuris rūpinosi keleiviais, kuru lėktuvams ir svarbiausia – aerodromo tako danga (ant ištižusio grunto orlaiviams tūpti nebuvo leidžiama). Bilietai buvo brangūs: 1925 m. skrydis iš Kauno į Karaliaučių kainavo 150 litų, juos įsigyti buvo galima HAPAG atstovybėje Kaune, adresu Laisvės alėja 46. Į bilieto kainą buvo įskaičiuota 10 kg (vėliau 15 kg) bagažo.

1933 m. liepos 19 d. Deruluft lėktuvu Rohrbach Ro.VIII Roland į Aleksoto oro uostą buvo atskraidinti žuvusių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno palaikai.

XX a. ketvirtame dešimtmetyje kurį laiką Deruluftas buvo vienintelė oro linijų bendrovė, oro linijomis jungusi Lietuvos Respubliką su pasauliu.

Nuorodos

• Bendrovės istorija ir tvarkaraščiai (angl.)
• Rusų žurnalisto J. Chmelkovo įspūdžiai apie kelionę „Deruluftu“ (rus.)
• Bendrovės plakatai