Chemijos pramonė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Chemijos pramonė – viena svarbiausių sunkiosios pramonės šakų.

Chemijos pramonė Lietuvoje

Lietuvoje chemijos pramonė atsirado XIX a. pab. gamino daugiausia dažus ir lakus, įv. druskas, rūgštis, vaistus, kosmetikos prekes. Dauguma įmonių buvo mažos. Pirmosios didesnės buvo Klaipėdoje superfosfato fabrikas „Union“, pastatytas 1875 m. Vokietijos kapitalistų, t. p. Vokietijos savininkams priklausantys Vilniaus ir Klaipėdos degiųjų dujų fabrikai. 1919-40 m. raidai trukdė vietinių žaliavų ir kapitalo stoka, maža vidaus rinka. Ir toliau daugiausia buvo gaminami buitiniai chemijos gaminiai. 1939 m. Lietuvoje veikė 57 įmonės (su > 5 darbininkais), jose buvo 2058 darbuotojai. Po Antrojo pasaulinio karo karo Kaune išplėstas buitinės chemijos fabrikas „Chemikas“. Be to, buit. chemijos gaminius (dažus, lakus, tirpiklius, klijus, valymo bei skalbimo miltelius ir kt.) iki 1960 m. gamino ~ 6 verslinės kooperacijos artelės. Superfosfatą (30-50 tūkst. t per metus) gamino Klaipėdoje 1947-56 m. veikęs superfosfato fabrikas „Artojas“ (buv. „Union“). 1959-65 m. pastatyta Vilniaus plastmasinių dirbinių, Kėdainių chemijos, Kauno Spalio penkiasdešimtmečio dirbtinio pluošto ir Jonavos azotinių trąšų gamyklos. Chemijos pramonei priklausančios kompanijos perdirba didelį kiekį žaliavų į produktus naudojamus kitose pramonės šakose, tyrimų ir kūrimo laboratorijose bei tiesiogiai klientų darbe ar namuose. Dauguma produktų naudojami kitų, sudėtingesnių, produktų gamybai. Vienas iš cheminę industriją apibūdinančių bruožų – kelis kartus didesnė nei tyrimų laboratorijų ar bandomųjų fabrikų gamybos apimtis.