Vikipedija

Bent Larsen

Bent Larsen
Pilnas vardasJorgenas Bentas Larsenas
ŠalisDanijos vėliava Danija
Gimė1935 m. kovo 4 d.
Tilstedas, šalia Tistedo, Danija
Mirė2010 m. rugsėjo 9 d. (75 metai)
Buenos Airės, Argentina
TitulasDidmeistris
Aukščiausias reitingas= 2660 (1971 sausis)

Jorgenas Bentas Larsenas (dan. Jørgen Bent Larsen; 1935 m. kovo 4 d. – 2010 m. rugsėjo 9 d.), pasaulyje geriau žinomas, kaip Bentas Larsenas – Danijos šachmatininkas, didmeistris (1956), septinto dešimtmečio pabaigos ir aštunto dešimtmečio pradžios vienas iš stipriausių pasaulio šachmatininkų.[1] Tris kartus pasaulio čempionato Kandidatų mačų pusfinalininkas. Tris kartus Tarpzoninių šachmatų turnyrų nugalėtojas. Atskirose partijose yra nugalėjęs septynis pasaulio šachmatų čempionus. Geriausiais savo karjeros metais (1970–1971) buvo 3-ias pasaulyje. [2] Jis laikomas stipriausiu gimusiu Danijoje šachmatininku ir iki Magnus Karlseno, stipriausiu Skandinavijos šachmatininku. B. Larsenas žinomas, kaip išradingas neortodoksinio stiliaus žaidėjas ir buvo pirmasis Vakarų šachmatininkas metęs rimtą iššūkį Sovietų Sąjungos šachmatininkų dominavimui. Šachmatų sporto žurnalistas, eilės šachmatų knygų, straipsnių, reportažų ir teorijos analitinių straipsnių autorius

Biografija

redaguoti

Jaunystė

redaguoti

Larsenas gimė Tilstede, netoli Tistedo miesto, šiaurinėje Jutlandijoje, (Danija).[3] Lankė Olborgo katedros gimnaziją. 1942 m. persirgo eilę vaikiškų ligų, laimei, nei viena iš jų nepaliko pėdsakų. Būdamas šešerių metų jis susipažino su šachmatais, nuo 12-kos pradėjo lankytis šachmatų klube. Rimtai šachmatais pradėjo žaisti nuo 17 metų, kai atvyko į Kopenhagą studijuoti statybos, bet studijų nebaigė – pasirinko šachmatų profesionalo kelią.[4] Du kartus atstovavo Danijai pasaulio jaunimo šachmatų čempionate: 1951 m. Birmingeme, kur pasidalijo 4-6 vietomis ir 1953 m. Kopenhagoje, kur pasidalijo 5-8 vietomis.[1] 1954 m., būdamas 19 metų, tapo tarptautiniu meistru.[5] Šis vardas jam buvo suteiktas už gerą pasirodymą prie 1-os lentos Amsterdamo šachmatų olimpiadoje, kur jis užėmė 3-ią vietą.[6] Tais pačiais metais pirmą kartą laimėjo Danijos čempionatą ir tai pakartojo 1955, 1956, 1959, 1963, ir 1964 m.[7]

Jaunasis didmeistris

redaguoti

B. Larsenas tarptautiniu didmeistriu tapo po sėkmingo pasirodymo 1956 m. Maskvos šachmatų olimpiadoje, kur jis laimėjo aukso medalį prie 1-os lentos.[8] Šioje olimpiadoje sužaidė lygiosiomis su pasaulio čempionu Michailu Botvininku. 1956–1957 m. Heistingso turnyre, surinkęs 6½ taško iš 9, pasidalijo 1-2 vietas su Svetozaru Gligoričiumi.[9] 1957 m. Dalase, surinkęs 7½ iš 14, pasidalijo 3-4 vietas: nugalėjo S. Gligoričius ir S. Reševskis.[10] Pirmąją sėkmę tarptautiniuose turnyruose pasiekė, laimėjęs 1958 m. Mar del Platos turnyrą (12 iš 15).[11]

Stabtelėjimas

redaguoti

Tačiau po labai nesėkmingo 1958 m. Portorožo tarpzoninio turnyro jo pasiekimai pradėjo smukti. 1959 m. Ciuriche vykusiame turnyre, surinkęs 9½ iš 15, pasidalino 5-6 vietas (po Michailo Talio, Svetozaro Gligorićiaus, Pauliaus Kereso ir Roberto Fišerio)[12], 1960 m. Ubergeno miestelyje, Groot Berg en Dalio viešbutyje surengtame zoniniame turnyre (Nyderlandai), surinkęs 5½ iš 9 galimų, užėmė 4 vietą[13] ir į 1962 m. Stokholmo Tarpzoninį šachmatų turnyrą nepateko. Atsitiesė 1961 m. Bėverveike, surinkęs 7½ iš 9, su Borislavu Ivkovu pasidalijo 1-2 vietas, bet 1961 m. Ciuriche, kur laimėjo P. Keresas, o antras - T. Petrosianas, surinkęs 6 iš 11 buvo 6–7 vietose.[14] 1962 m. Maskvoje pasidalijo 7–11 vietas (7½ iš 15).[15]

Vėl į priekį

redaguoti

Po šių turnyrų B. Larsenas, siekdamas priversti varžovus žaisti jiems neįprastas padėtis, paįvairino žaidimo stilių: kai kuriose partijose pradėjo naudoti rizikingas ir neįprastas pradžias. Tai leido jam pakilti iš smukimo ir toliau gerinti rezultatus.

1963 m. Halės zoniniame turnyre, surinkęs 13 iš 19, buvo antras (po L. Portišo) ir pateko į sekančiais metais vykusį 1964 m. Amsterdamo tarpzoninį turnyrą[16]. 1964 m. Belgrade, surinkęs 10 iš 17, pasidalijo 5-6 vietas (nugalėjo B. Spaskis).[17] 1964 m. Bėverveike (laimėjo P. Keresas ir L. Nėjus) pasidalijo 5-7 vietas (9½ iš 15).[18] Larseno žaidžiamos neįprastos pradžios davė vaisių – pasidalijęs 1-4 vietas 1964 m. Amsterdamo tarpzoniniame turnyre, pateko į Kandidatų mačus.[19]

Atrankos į pasaulio čempionatą varžybos

redaguoti

Tarpzoniniai turnyrai

redaguoti

Jis buvo vienas iš dviejų šachmatininkų (kitas M. Talis), kuris laimėjo, ar dalijosi pirmąja vieta, trijuose Tarpzoniniuose turnyruose.

1958 m. Portorožas
redaguoti

1957 m. Vageningeno zoniniame turnyre, surinkęs 12½ taško iš 17, pasidalijo 3-4 vietas su J. Doneriu. Kadangi tik trys vietos pateko į 1958 m. Portorožo tarpzoninį turnyrą, teko 1958 m. žaisti su J. Doneriu papildomą mačą Hagoje, kurį B. Larsenas laimėjo 3:1. Žaisdamas Portorožo tarpzoniniame turnyre, surinko 8½ iš 20 ir užėmė 16 vietą, todėl į Kandidatų turnyrą nepateko.

1964 m. Amsterdamas
redaguoti

Amsterdamo tarpzoniniame turnyre, surinkęs 17 taškų iš 23 galimų, kartu su Borisu Spaskiu, Michailu Taliu, ir Vasilijumi Smyslovu pasidalijo 1–4 vietas bei pateko į 1965 m. Kandidatų mačus.[20]

1967 m. Susas
redaguoti

Suso tarpzoniniame turnyre, po to, kai R. Fišeris pasitraukė iš turnyro, pusantro taško aplenkęs antrąją vietą vietą užėmusį žaidėją, surinkęs 15,5 taško iš 21 galimo, laimėjo pirmąją vietą.

1973 m. Leningradas
redaguoti

1973 m. Leningrade jam nepavyko patekti į Kandidatų mačus: Leningrado tarpzoniniame turnyre, kuriame pirmąsias dvi vietas užėmė Anatolijus Karpovas ir Viktoras Korčnojus, surinko 10 taškų iš 17 ir pasidalijo 5–6 vietas, kurios į sekantį etapą nevedė. Sėkmė lydėjo sekančiame cikle.

1976 m. Bilis
redaguoti

Laimėjo Bilio tarpzoninį turnyrą ir pateko į 1977/78 m. Kandidatų mačus.[21]

1979 m. Ryga
redaguoti

Žaisdamas Rygoje, 1979 m. Tarpzoniniame turnyre, B. Larsenas surinko 10 iš 17 ir, užėmęs 7 vietą, nepateko į 1980/81 m. Kandidatų mačus.

Kandidatų mačai

redaguoti

Jam buvo neparanku, kai pasaulio čempionato finalinio etapo dalyviai pretendentą į pasaulio čempionus turėjo aiškintis Kandidatų mačuose, kuriuose varžovai iš anksto galėjo kruopščiai pasiruošti prieš jo neįprastą žaidimo stilių. Keturis kartus jis buvo tarp Kandidatų mačų ketvirtfinalininkų ir tris kartus pusfinalininku, bet daugiau pasiekti nepavyko.

1965 m.
redaguoti

1965 m. Kandidatų ketvirtfinalio mače, kuris vyko Blede nugalėjo Borislavą Ivkovą 5½–2½,[22] bet pusfinalyje, taip pat vykusiame Blede, pralaimėjo 4½–5½ buvusiam pasaulio čempionui M. Taliui.[23] Apie žaidimo įtampą ir kokybę kalba tas faktas, kad po 9 partijų buvo lygu ir tik 10-oje partijoje M. Taliui, po rizikingos žirgo aukos, pavyko laimėti partiją ir mačą. 1966 m. Kopenhagoje dėl trečios vietos Kandidatų mačuose laimėjo mačą prieš J. Gelerį rezultatu 5:4.[24]

1968 m.
redaguoti

1968 m. Kandidatų mače, kuris vyko Poreče, laimėjo ketvirtfinalio kandidatų mačą prieš Lajošą Portišą rezultatu 5½:4½.[25] Tačiau pusfinalio mače Malmėje teko susitikti su Borisu Spaskiu, kuris laimėjo šį mačą 5½–2½[26] ir šiame pasaulio čempionato cikle tapo pasaulio šachmatų čempionu.

1971 m.
redaguoti

1971 m. Kandidatų mače, kuris vyko Las Palmase, ketvirtfinalyje 5½–3½ nugalėjo Volfgangą Ulmaną.[27] Bet po to pusfinalio mače Denveryje pralaimėjo R. Fišeriui 0:6,[28] kuris šiame pasaulio čempionato cikle tapo pasaulio šachmatų čempionu. B. Larsenas skundėsi, kad aukštas kraujo spaudimas ir Kolorado vasaros karščiai (40 °C) buvo nesėkmingo žaidimo priežastimi. „Aš mačiau šachmatų figūras, kaip per rūką ir dėl to mano žaidimo lygis nebuvo geras“, – sakė jis. Faktiškai pirmos dvi partijos buvo aukšto lygio. Kitas profesionalas po pralaimėjimo, kad pailsėtų, siektų bent keleto lygiųjų, žaisdamas gynybinių stiliumi, bet B. Larsenas pasirinko kovą ir pralaimėjo likusias partijas.[29]

1977 m.
redaguoti

1977/78 m. Kandidatų mače, Roterdame pralaimėjo ketvirtfinalyje 3½:6½ L. Portišui.[30]

Tarptautinės komandinės varžybos

redaguoti

Šachmatų olimpiados

redaguoti

Šešis kartus žaidė už Danijos rinktinę, ir visada prie pirmos lentos, Šachmatų olimpiadose, kuriose surinko 75 taškus iš 109 galimų (+61 =28 −20), kas sudaro 68.8% galimų taškų. Laimėjo tris medalius prie lentos: vieną aukso ir du bronzos. Detalesni rezultatai:

  • Amsterdamas 1954, 1-a lenta, 13½/19 (+11 =5 −3), komanda – 16 v. , prie lentos bronzos medalis;
  • Maskva 1956, 1-a lenta, 14/18 (+11 =6 −1), komanda – 10 v., prie lentos aukso medalis;
  • Miunchenas 1958, 1-a lenta, 13/19 (+11 =4 −4), komanda – 18, prie lentos – 4 v.;
  • Havana 1966, 1-a lenta, 11/18 (+9 =4 −5), komanda – 10, prie lentos – 12 v.;
  • Lugano 1968, 1-a lenta, 10½/18 (+8 =5 −5), komanda – 12 prie lentos 17 v.;
  • Zygenas 1970, 1-a lenta, 13/17 (+11 =4 −2), komanda – 19 prie lentos bronzos medalis;[8]

Mačai

redaguoti

Šachmatų mače „SSRS–Pasaulis“, kuris vyko Belgrade (1970), žaidė prie „Pasaulio“ pirmosios lentos ir žaisdamas prieš B. Spaskį ir L. Šteiną surinko 2½ taško iš 4 galimų.[31]

1969 m. Helsinkyje parodomajame šachmatų mače laimėjo prieš Heiki Vesterineną rezultatu 6:2.

1970 m. parodomajame mače Zolingene nugalėjo rezultatu 6:2 Liubomirą Kavaleką.

Tačiau 1975 m. pralaimėjo mašą 2½:5½ švedui Ulfui Anderssonui. 1975 m. B. Larsenui jau buvo 40 metų. Tuo metui iškilo nauja šachmatų žvaigždė – A. Karpovas ir jo svajonės tapti pasaulio čempionu išblėso. Bet jis, dėka dinamiško ir kovingo žaidimo stiliaus ir draugiško, komunikabilaus, mielai bendraujančio su visais charakterio, liko tarp populiariausių didmeistrių pasaulyje. Jis kalbėjo šešiomis kalbomis, žinojo galybę anekdotų, nesibodėjo žaisti simultanų su šachmatų mėgėjais.[29]

Turnyrai

redaguoti

Laimėti turnyrai

redaguoti

Bentas Larsenas laimėjo pirmą vietą apie 40 tarptautinių turnyrų, tarp jų: Heistingsas[ (1956/1957),[9] Mar del Plata (1958),[11] Bėjerveikas (1960[32] ir 1961[33]).

Nuo septinto dešimtmečio vidurio B. Larsenas kartu su R. Fišeriu, sėkmingai žaidžia svarbiausiuose pasaulio šachmatų turnyruose ir tampa dviem stipriausiais Vakarų šachmatininkais. Larsenas, kaip ir kiti vedantieji žaidėjai, dalyvaudavo stipriuose šachmatų turnyruose, kur neretai lenkdavo vedančiuosius Sovietų žaidėjus. Nuo 1967 iki 1970 m. B. Larsenas žaidė puikiai: iš devynių aukščiausio lygio turnyrų – laimėjo aštuonis.

1966 m., surinkęs 9 taškus iš 11 galimų ir aplenkęs antru likusį Levą Polugajevskį, nugalėjo Havre.[34] Surinkęs 15 taškų iš 19-kos galimų, laimėjo Havanoje (1967) ir aplenkė Marką Taimanovą, Vasilijų Smyslovą, Levą Polugajevskį, Svetozarą Gligoričių ir Miroslavą Filipą.[35] Tais pat metais Vinipege, kartu su Klausu Darga, surinkęs 6 iš 9, pasidalijo 1–2 vietas, aplenkdamas B. Spaskį ir P. Keresą.[36] Laimėjo Palma de Maljorkoje (1967).[37]

1967 m. jam buvo įteiktas pirmasis šachmatų Oskaras.[38]

B. Larsenas laimėjo pirmą vietą, surinkęs, 9½ iš 13, Monte Karle (1968), aplenkdamas M. Botviniką, V. Smyslovą, V. Hortą, R. Byrną, L. Portišą, and P. Benką.[39]

B. Larsenas 7-ojo dešimtmečio pabaigoje, kas nebuvo būdinga vedantiesiems pasaulio šachmatininkams, dalyvaudavo ir stambiuose Šveicariškąją sistema pravedamuose Atviruosiuose turnyruose. Jis Toronte (1968) ir Sent Džonse (1970) laimėjo atviruosius Kanados šachmatų čempionatus.[40] Taip pat laimėjo JAV Atviruosius šachmatų čempionatus Aspene (1968)[41] ir Bostone (1970).[42]

B. Larsenas penkerius metus iš eilės laimėjo svarbiausius pasaulio turnyrus, rezultatas kurio, iki jo, nebuvo pasiekęs nei vienas žaidėjas nebuvęs pasaulio šachmatų čempionu.[43]

Nugalėjo Maljorkos Palmoje (1969), surinkęs 12 iš 17, aplenkdamas T. Petrosianą, V. Korčnojų, V. Hortą ir B. Spaskį.[44] Ir toliau buvo pergalių: 1969 m. Busume (Vokietija), surinkęs 11 iš 15 aplenkė L. Polugajevskį,[45] 1970 m. laimėjo turnyrą Lugane surinkęs 9½ iš 14.[46] Tais pat metais turnyre Vinkovcuose, surinkęs 11½ iš 15, užėmė pirmąją vietą, lenkdamas S. Gligoričių, V. Hortą ir D. Bronšteiną.[47] Pirmas buvo ir 1972 m. Tysaido turnyre, kuriame, surinkęs 11 iš 15, aplenkė sekančias vietas užėmusius: L. Liubojevičių, L. Portišą bei S. Gligoričių.[48] Surinkęs 11½ iš 15 ir aplenkęs antruoju likusį Volfgangą Ulmaną, laimėjo 1972/1973 Heistingso turnyrą.[49] 1973 m., surinkęs 8½ iš 10, laimėjo Grenoje vykusį Šiaurės šalių šachmatų čempionatą.[50] 1973 m., surinkęs 12½ iš 15 ir aplenkęs L. Liubojevičių ir Kavaleką, laimėjo Maniloje vykusį turnyrą.[51]

Vėlesni laimėti turnyrai: Orensė (1975), Lansarotė (1976), Ženeva ir Liubliana-Portorožas (1977), Lon Painas (1978), Buenos Airės (1979 ir 1980), Kopenhaga (1979), Nestvedas ir Reikjavikas (1985). Heistingsas 1986/1987[1]

Kiti turnyrai

redaguoti

Antrajame Piatigorskio taurės turnyre Santa Monikoje (1966) surinko 10 iš 18 ir užėmė 3-ią vietą, praleidęs į priekį B. Spaskį ir R. Fišerį.[52] 1967 m. Dandyje, surinkęs 5½ taškus iš 8, pasidalijo 3–4 vietas.[53] Tais pat metais Bėverveike Hogovenso turnyre, kurį laimėjo B. Spaskis, surinkęs 8½ iš 15, buvo 4-tas,[54] o Monte Karle, praleidęs į priekį R. Fišerį ir V. Smyslovą, surinkęs 6 iš 9, kartu su J. Geleriu pasidalijo 3–ią vietą.[55] Maljorkos Palmoje (1968), kur pirmąją vietą laimėjo V. Korčnojus, B. Larsenas, surinkęs 13 iš 17, kartu su B. Spaskiu, pasidalijo 2–ąją vietą.[56] San Chuane (1969), kur laimėjo B. Spaskis, surinkęs 9 iš 15 tebuvo 6–7-as.[57] Leidene (1970), kur laimėjo B. Spaskis, B. Larsenas, surinkęs 5½ iš 12, pasidalijo su M. Botviniku 3-4 vietas.[58] 1971 m. Maljorkos Palmoje, surinkęs 9 iš 15, buvo 7-as.[59] San Antonijuje (1972), kur pirmas tris vietas užėmė L. Portišas, T. Petrosianas ir A. Karpovas, B. Larsenas, su 8½ taško iš 15, buvo 9-as.[60] O Las Palmase (1972), surinkęs vienodai taškų su V. Smyslovu (11 taškų iš 15), buvo 2-as.[61] 1973 m. Bauange, kur laimėjo Kavalekas, B. Larsenas, surinkęs 6 iš 9, užėmė ketvirtąją vietą.[62]

Karjeros pabaiga

redaguoti

Nors 1988 m. jis buvo pirmasis didmeistris su Elo reitingu 2560, prieš kurį laimėjo šachmatų programa Deep Thought, tačiau 1993 m. Kopenhagoje jis atsirevanšavo prieš superkompjuterį Deep Blue laimėdamas mačą 2½:1½.[63]

Larsenas dar retkarčiais žaisdavo turnyruose, bet amžius darė savo, sveikata blogėjo. 1999 m. užėmė 7 vietą, tarp 10 dalyvių, Danijos šachmatų čempionate, o 2000 m. rimtai susirgus edema, dėl smegenų operacijos jam teko pasitraukti iš turnyro. Nuo to laiko žaidė tik keliuose turnyruose Buenos Airėse. Buvo 4-tas 2002 m. Naidorfo memorialo atkrintamose varžybose. 2009 m. balandžio mėn jo reitingas tebuvo 2415.

Asmeninis gyvenimas

redaguoti

Nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios gyveno Argentinoje pas antrąją, Argentinoje gimusią žmoną.

Šeimyninis gyvenimas

redaguoti

Du kartus vedęs. Iš pirmosios santuokos – dvi dukterys. Antroji santuoka 1972 m. su Laura Beatriz Benedini.[4] Po 2-os santuokos apsigyveno Argentinoje.

Sveikata

redaguoti

Mirė Buenos Airėse 2010 m. rugsėjo 9 d. Jo sveikata jau ilgą laiką buvo silpna ir jis jau daug metų buvo neaktyvus. Sirgo diabetu, turėjo padidėjusį kraujospūdį, mirė nuo hemoragijos smegenyse.[29][64]

Šachmatų kūryba

redaguoti

Žaidimo stilius

redaguoti

Bentas Larsenas žinomas, kaip giliai skaičiuojantis ir lakios vaizduotės žaidėjas, linkęs bandyti netipines idėjas ir daugiau už savo kolegas linkęs rizikuoti. Šitą jo žaidimo bruožą rodo pasirenkamos partijų pradžios. „Jis tvirtai tiki netikėtumo svarba ir dažnai naudoja įvairių debiutų abejotinus variantus. Nekreipdamas dėmesio į galimą didelę riziką, mėgsta komplikuotas padėtis. Jis labai pasitiki savo žaidimu ir nieko nebijo. Jo unikalus žaidimo stilius labai efektyvus prieš santykinai silpnus varžovus, bet ne per daug sėkmingas prieš elitinius šachmatininkus“.[65]

Indėlis į debiutų teoriją

redaguoti

Jis buvo vienas iš nedaugelio šiuolaikinių didmeistrių, kuris kai kada naudodavo Berdo pradžią (1.f4) ir kurį laiką žaisdavo 1.b3, sistemą, kuri dabar žinoma, kaip Larseno pradžia, arba Nimco-Larseno ataka (taip pavadinta dėl Aarono Nimcovičiaus indėlio nagrinėjant šią pradžią), Juodaisiais žaisdavo olandiškąją gynybą, tuo laikotarpiu, kai aukšto lygio turnyruose šią gynybą retai kas žaisdavo. Atgaivino rikio pradžią (1.e4 e5 2.Rc4) ir sėkmingai ją 1964 m. naudojo. Ieškojo naujų kelių juodiesiems žaidžiant Filidoro gynybą (1.e4 e5 2.Žf3 d6). 1971 m. parašė trumpą monografiją pavadintą „Kodėl ne Filidoro gynyba?“

Jis pirmasis iš aukšto lygio žaidėjų naudojo Grand Prix ataką Siciliškojoje gynyboje (1.e4 c5 2.f4), ir taip paskatino jos populiarumo augimą. Septintojo dešimtmečio viduryje demonstravo pasitikėjimą Aliochino gynyba, kurią naudodavo net svarbiais atvejais. Žaisdamas retai naudojamą Skandinaviškąją gynybą (1.e4 d5) 1979 m. nugalėjo Pasaulio čempioną Anatolijų Karpovą – tai iššaukė susidomėjimą šia gynyba. Mėgstamas variantas Karo-Kano gynyboje (1.e4 c6 2.d4 d5 3.Nc3 dxe4 4.Nxe4 Nf6 5.Nxf6+ gxf6), pavadintas jo vardu kartu su D. Bronšteinu (Bronšteino-Larseno variantas), kurio idėja – už susilpnintą pėstininkų struktūrą juodieji išlaiko du rikius.

Juodaisiais dažnai naudojo Griunfeldo gynybą (1.d4 Nf6 2.c4 g6 3.Nc3 d5). Kartu su Stefanu Zeuthenu išleido knygą apie šią pradžią, kurioje iškelta įdomių minčių, kaip galima panaudoti Griunfeldo pėstininkų struktūrą, žaidžiant ne tik juodaisiais, bet ir baltaisiais.[66]

Knygos

redaguoti

Bentas Larsenas buvo gerbiamas kaip puikus šachmatų knygų autorius: jis buvo vienas iš septynių vedančiųjų didmeistrių, kurie 1974 m. parašė knygą „Kaip pradėti šachmatų partija“.

Parašė skyrių Raimondo Kyno 1975 m. redaguotoje knygoje „Mokykimės iš didmeistrių“. Parašė knygą „Karpovas prieš Korčnojų: Pasaulio šachmatų čempionatas, 1978 m.“

Dėl turiningų komentarų, kuriuose žaidžiant šachmatais atkreipiamas skaitytojo dėmesys į psichologijos ir retų pradžių netikėto panaudojimo efektą, gerai žinoma B. Larseno knyga „50 rinktinių B. Larseno šachmatų partijų, 1948–69“.

Vertinimai

redaguoti

L. Polugajevskis: „Kai žaidi su B. Larsenu, jauti didžiulio temperamento ir energijos kovotoją, jo stiprų sportinį pyktį, stiprų norą laimėti, jo drąsą esančią šalia šachmatų beprotybės ribos“.

M. Euvė: „Larsenas įnešė į šachmatus naujų vėjų… Jis tam tikru laipsniu strateginis romantikas, nebijantis jokių sudėtingų pozicijų ir, kad pasiektų tikslą gali naudoti ir neišmintingus tęsinius“.[1]

Pagal Jeff Sono „Chesmetric“ reitingavimo sistemą, 8 mėnesius buvo 3-ias pasaulyje 1970 m. lapkričio-1971 m. liepos mėn.[2]

Šaltiniai

redaguoti
  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Шахматы. Энциклопедический словарь / Гл. ред. А. Карпов, M: Советская энциклопедия, 1990. С.193 ISBN 5-85270-005-3.
  2. ↑ 2,0 2,1 „Bento Larseno istorinis reitingas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. rugsėjo 24 d..
  3. ↑ Larsen’s Selected Games of Chess, by Bent Larsen, London 1970, G. Bell and Sons Ltd, p. 1
  4. ↑ 4,0 4,1 „Šachmatų didmeistris Bentas Larsenas mirė - 75“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 8 d..
  5. ↑ „Bentas Larsenas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 21 d..
  6. ↑ http://www.olimpbase.org/1954/1954in.html#medals
  7. ↑ „Didmeistris Bentas Larsenas“ (anglų). Suarchyvuotas originalas 2016-08-26. Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 21 d..
  8. ↑ 8,0 8,1 „Bento Larseno pasiekimai vyrų šachmatų olimpiadose“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 21 d..
  9. ↑ 9,0 9,1 „1956/57 m. Heistingso turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 10 d..
  10. ↑ „1957 m. turnyras Dalase“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 21 d..
  11. ↑ 11,0 11,1 „1958 m. Mar del Platos turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 10 d..
  12. ↑ „Ciurichas (1959)“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. rugsėjo 22 d..
  13. ↑ „2.1 1960 m. Berg en Dalio zoninis turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. rugsėjo 22 d..
  14. ↑ „1961 m. Ciuricho turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 22 d..
  15. ↑ „1962 m. Maskvos turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 22 d..
  16. ↑ „Halle (1963 - 06)“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. rugsėjo 22 d..
  17. ↑ „1964 m. Belgrado turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. gegužės 31 d..
  18. ↑ „1964 m. Hogovenso turnyre Bėverveike“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 22 d..
  19. ↑ „Markas Vyksas. Pasaulio šachmatų čempionatas. 1964 Amsterdamo tarpzoninis turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2000-03-07. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugsėjo 24 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  20. ↑ „1964 m. Amsterdamo tarpzoninis turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 10 d..
  21. ↑ „1976 m. Bylio tarpzoninis turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. spalio 11 d..
  22. ↑ „1965 m. Kandidatų ketvirtfinalio mačas tarp Larseno ir Ivkovo“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 21 d..
  23. ↑ „1965 m. Kandidatų pusfinalio mačas tarp Talio ir Larseno“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 21 d..
  24. ↑ „1966 m. Kandidatų mačas dėl trečios vietos tarp Larseno ir Gelerio“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 21 d..
  25. ↑ „1968 m. Kandidatų ketvirtfinalio mačas tarp Larseno ir Portišo“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 21 d..
  26. ↑ „1968 m. Kandidatų pusfinalio mačas tarp Spaskio ir Larseno“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 21 d..
  27. ↑ „1971 m. Kandidatų ketvirtfinalio mačas tarp Larseno ir Ulmano“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 21 d..
  28. ↑ „1971 m. Kandidatų pusfinalio mačas tarp Fišerio ir Larseno“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 21 d..
  29. ↑ 29,0 29,1 29,2 „Bentą Larseną prisiminus“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 8 d..
  30. ↑ „1977 m. Kandidatų ketvirtfinalio mačas tarp Portišo ir Larseno“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 21 d..
  31. ↑ „1970 m. SSRS ir pasaulio rinktinės mačas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. rugsėjo 24 d..
  32. ↑ „1960 m. Hoogovenso turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 10 d..
  33. ↑ „1961 m. Hoogovenso turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 10 d..
  34. ↑ „1966 m. Havro turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 10 d..
  35. ↑ „1967 m. Havanos turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 10 d..
  36. ↑ „1967 m. Vinipego turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 10 d..
  37. ↑ „1967 m. Maljorkos Palmos šachmatų turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 18 d..
  38. ↑ „Šachmatų Oskaras“ (anglų). Suarchyvuotas originalas 2016-08-26. Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 10 d..
  39. ↑ „1968 m. Monte Karlo turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 8 d.. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba); no-break space character in |accessdate= at position 5 (pagalba); no-break space character in |title= at position 5 (pagalba)
  40. ↑ „Kanados atvirųjų šachmatų čempionatų istorija“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-09-24. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugsėjo 24 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  41. ↑ „1968 m. JAV atvirasis čempionatas Aspene“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 11 d..
  42. ↑ „JAV atvirieji turnyrai“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 11 d..
  43. ↑ „Bentas Larsenas 1935 - 2010“ (anglų). Suarchyvuotas originalas 2016-04-06. Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 8 d..
  44. ↑ „1969 m. Maljorkos Palmos turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 8 d..
  45. ↑ „1969 m. Busumo turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 9 d..
  46. ↑ „1970 m. Lugano turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 9 d..
  47. ↑ „1970 m. Vinkovcų turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 9 d..
  48. ↑ „1972 m. Tysaido turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 9 d..
  49. ↑ „1972/73 m. Heistingso turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 9 d..
  50. ↑ „1973 m. Šiaurės šalių čempionatas Grenoje“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 9 d..
  51. ↑ „1973 m. Manilos turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 9 d..
  52. ↑ „2-asis Piatigorskio taurės turnyras Kalifornijoje (1966)“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 2 d..
  53. ↑ „1967 m. turnyras Dandyje“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 13 d..
  54. ↑ „1967 m. Hogovenso turnyras Bėverveike“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. birželio 2 d..
  55. ↑ „1967 m. turnyras Monte Karle“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 13 d..
  56. ↑ „1968 m. Maljorkos Palmos turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. rugsėjo 24 d..
  57. ↑ „1969 m.turnyras San Chuane“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. rugsėjo 24 d..
  58. ↑ „1970 m. turnyras Leidene“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 13 d..
  59. ↑ „1971 m. Maljorkos Palmos turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 13 d..
  60. ↑ „1972 m. San Antonio turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 13 d..
  61. ↑ „1972 m. Las Palmo turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 13 d..
  62. ↑ „1972 m. Buango (Filipinai) turnyras“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 13 d..
  63. ↑ „Šachmatų legendai Bentui Larsenui - 75“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 8 d..
  64. ↑ „Hemoragija smegenyse“. Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 8 d..
  65. ↑ Great Chess Upsets, by Samuel Reshevsky, New York 1976, Arco Publishing, pp. 259–260.
  66. ↑ „Markas Krauteris. Šachmatų legenda Bentas Larsenas mirė - 75“ (anglų). Suarchyvuotas originalas 2017-05-29. Nuoroda tikrinta 2016 m. liepos 8 d..

Nuorodos

redaguoti
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Bent_Larsen&oldid=7226635"