Balis
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Balis (indonez. Bali) – Indonezijos sala ir provincija, esanti tarp Javos ir Lomboko salos, priklausanti Mažosioms Sundos saloms. Administracinis centras – pietinėje salos dalyje esantis Denpasaras.
Balis Bali | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Laiko juosta: (UTC+8) ------ vasaros: (UTC) | |||||||
Valstybė | Indonezija | ||||||
Administracinis centras | Denpasaras | ||||||
Gubernatorius | Dewa Made Beratha | ||||||
Gyventojų | 4 317 404[1] | ||||||
Plotas | 5 780 km² | ||||||
Tankumas | 747 žm./km² | ||||||
Vikiteka | BalisVikiteka |
Geografija
redaguotiSalos ilgis 153 km, plotis 112 km, ji tėra tik 3,2 km nutolusi nuo Javos salos. Aukščiausias taškas – Agungo ugnikalnis (3148 m, aktyvus 1963−64 m., atsinaujino aktyvumas 2017 m.). Prieš 30 000 metų Baturo ugnikalnio išsiveržimas buvo vienas galingiausių žmonijos istorijoje.
Į rytus nuo Balio salos eina Voliso linija.
Salas supa koraliniai rifai.
Klimatas karštas, vasaros lietingos.
Ekonomika
redaguotiDerlingose, vulkaninėse uolienose, pritaikius dirbtinį drėkinimą gerai auga ryžiai, kava, cukranendrės, tabakas. Svarbus turizmo vaidmuo.
Istorija
redaguotiMalajų salyno regionai Balis | |
---|---|
Šalis | Indonezija |
Tautos | baliečiai |
Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, Lampongai, Minangkabau, Balis, Brunėjus, Kalimantanas, Gova, Molukai, Filipinai batakai, dajakai, papuasai |
Balio sala, nepaisant jos mažumo, Malajų salyno istorijoje visada buvo atskiras kultūrinis ir politinis vienetas, saugojęs savo nepriklausomybę ir savitą identitetą.
Ankstyvosios valstybės
redaguotiŽmonės į Balio salą atkeliavo iš Azijos žemyno, spėjama, apie 2500 m. pr. m. e.; apie 100 m. pr. m. e. – atvykėliai iš Indijos. 913 m. užfiksuotas pavadinimas Balidwipa (sanskrito kalboje „Dwipa“ – 'krantas', 'šalis').
Paskutinis hinduizmo avanpostas
redaguotiMadžapadhito imperija, kilusi iš Javos, suvienijo visą Malajų salyną, ir 1343 m. prijungė Balį. Maždaug apie 1500 m., vis labiau įsigalint islamui, imperija silpo. Visuotinė islamizacija sukėlė hinduizmo kultūros propaguotojų migracijas iš Javos. Dauguma jų kėlėsi į gretimą Balį. Tokiu būdu Balis liko vienintele neislamizuota sala salyne, ir šią kultūrą jis išsaugojo iki šiol.
Kolonizacija
redaguoti1597 m. saloje netoli Kutos išsilaipino olandas Kornelis de Hutmanas (Cornelis de Houtman), nors 1585 m. salą jau buvo pasiekę portugalai. Saloje esančios karalystės priešinosi olandų kolonizacijai. Olandai pasitelkė sasakus iš gretimos Lomboko salos, nukariavo salos šiaurę bei rytus, po to – Badungą pietuose. Ilgiausiai priešinosi Tabanano, Karangasemo ir Gianjaro (Gianyar) karalystės.
Antrojo pasaulinio karo metu salą trumpam okupavo japonai, po to – vėl olandai. 1946 buvo numalšintas sukilimas prieš olandus (dabar tarptautins Balio oro uostas vadinamas žuvusio sukilimo lyderio Ngurah Rai vardu).
Nepriklausoma Indonezija
redaguoti1950 m. Balis įėjo į Indonezijos sudėtį.
Demografija
redaguotiSaloje gyvena maždaug 3,1 mln. gyventojų. Vyraujančios tautos: baliečiai, javiečiai, madūriečiai. Kalbos – baliečių ir indoneziečių.
Pasiskirstymas pagal religijas:
- hinduizmas (93,18 %), islamas (4,79 %), krikščionybė (1,38 %), budizmas (0,64 %).
Šaltiniai
redaguoti- ↑ INDONESIA: Urban Population of Cities // Provinces, citypopulation.de