Bajona
Bajona (pranc. Bayonne, bask. Baiona) – miestas pietvakarių Prancūzijoje, Atlanto Pirėnų departamente, šalia Nivo ir Adūro santakos (8 km nuo jo žiočių), 32 km nuo Ispanijos sienos. Kartu su Bjaricu sudaro aglomeraciją – pajūrio kurortą. Yra jūrų laivais pasiekiamas upių uostas (išvežami kviečiai, kukurūzai, mėsa, mediena, chemijos pramonės gaminiai). Yra oro uostas. Plentai ir geležinkeliai į Bordo, San Sebastianą, Tulūzą, Ispūrą. Metalurgija, laivų statyba, lėktuvų gamyba, elektronikos, chemijos, medienos apdirbimo, odos pramonė. Turizmas.[2]
Bajona pranc. Bayonne | |
---|---|
Bajona abipus Adūro | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Prancūzija |
Regionas | Naujoji Akvitanija |
Departamentas | Atlanto Pirėnai |
Gyventojų | 52 749 |
Plotas | 21,7 km² |
Tankumas | 2 431 žm./km² |
Altitudė | 4 m |
Vikiteka | Bajona |
Miesto dalyje Didžiojoje Bajonoje yra XVII a. įtvirtinimai (sukurti inžinieriaus Sebastjeno Le Presto de Vobano), senoji pilis, gotikinė XIII–XVI a. Šv. Marijos katedra (su dviem XIX a. bokštais, siekiančiais 64 m). Kitapus upės, Mažojoje Bajonoje yra naujoji pilis, Bona muziejus, Baskų muziejus. Bajona garsėja savo aukštos kokybės druska, šokoladu ir kumpiais.[3] Bajonoje vyksta įvairios šventės, korida.[2]
Istorija
redaguotiBajonos vietovardis galimai baskiškas. Gyvenvietė kūrėsi istorinėse baskų žemėse.[3] Romėnų laikais čia buvo stovykla Novempopulanijos provincijoje, vadinta Lapurdu, Laburdu (lot. Lapurdum, Lapurdo. Nuo VIII a. – vyskupijos centras. 1154–1451 n, miestą valdė anglai. Bajona (šis pavadinimas įsigalėjo XII a.) buvo laisvasis uostas. Miesto teisės suteiktos 1215 m.[2]
XVI–XVII a. Bajona garsėjo ašmeninių ginklų ir peilių (bajonetų) gamyba.[2]
-
Bajonos rotušė
-
Bajonos katedra
-
Bajonos citadelė
-
Senoji pilis
Šaltiniai
redaguoti- ↑ BAYONNE, citypopulation.de
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Bayonne. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
- ↑ 3,0 3,1 Bayonne / France. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.