Bahamos

Bahamų Sandrauga (angl. Commonwealth of The Bahamas) – salų valstybė Atlanto vandenyne, Karibų jūros regione.

Bahamų Sandrauga

angl. Commonwealth of The Bahamas


Vėliava	Herbas

Himnas: „Pirmyn, Bahamos“

Bahamos žemėlapyje

Valstybinė kalba

anglų

Sostinė

Nasau

Didžiausias miestas

Nasau

Valstybės vadovai
• Karalius
• Generalgubernatorius
• Ministers Primininkas

Karolis III
Sir Cornelius A. Smith
Philip Davis

Plotas
• Iš viso
• % vandens

13 940 km² (154)
27 %

Gyventojų
• 2017
• Tankis

397 164 (176)
21,79 žm./km² (150)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

2006 (progn.)
6,47 mlrd. $ (146)
21 300 $ (39)

Valiuta

Bahamų doleris (BSD)

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC -5
UTC -4

Nepriklausomybė

Paskelbta

nuo Jungtinės Karalystės
1973 m. liepos 10 d.

Interneto kodas

.bs

Šalies tel. kodas

1-242

Kirčiavimas

Bahãmos^[1]

Etimologija

Bahamų pavadinimo kilmė nėra aiški. Pavadinimas galėjo kilti iš ispaniškų žodžių baja mar ('sekli jūra') arba iš lukajanų kalbos ba-ha-ma ('didžioji aukštutinė vidurio žemė'), jie galėjo taip vadinti Didžiąją Bahamą.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Bahamų istorija.

Taip pat skaitykite: Britų Vakarų Indijos.

Seniausieji salų gyventojai buvo tainai, atsikėlę apie VII a. iš Kubos salos, Bahamose žinomi kaip lukajanai.

Viena Bahamų salų (greičiausiai San Salvadoras) buvo pirmoji vieta Naujajame Pasaulyje, kur 1492 m. spalio 12 d. išsilaipino Kristupas Kolumbas. Netrukus po Ispanijos įsitvirtinimo salose, daugybė vietinių indėnų buvo išvežti kaip vergai, didžiulė jų dalis išmirė dėl atvežtų Senojo pasaulio ligų, kurioms neturėjo imuniteto. Tai nulėmė staigų salų ištuštėjimą, ir jos liko beveik negyvenamos iki XVII a.

Britai pirmąsias gyvenvietes pastatė XVII a. viduryje, tokiu būdu paverždami Bahamas iš nominalios ispanų valdžios. Tai buvo puritonų kolonijos. Svarbus naujųjų gyventojų pragyvenimo šaltinis buvo salų pakrantėse sudūžtantys laivai, kurių gėrybės būdavo panaudojamos kolonistų. Dar vėliau salos tapo svarbiu piratų prieglobsčiu, čia siautė žymusis Edward Thatch.

1718 m. piratų klestėjimas salose buvo sutramdytas, ir čia įsteigta Britanijos Karūnos kolonija, viena iš Britų Vakarų Indijų kolonijų. Netrukus Britų imperijai teko atremti Ispanijos interesus salose. Per JAV nepriklausomybės karą, Bahamos buvo svarbus interesų susikirtimo židinys. Jos laikinai buvo okupuotos JAV pajėgų, 1782 m. čia sugrįžo ispanai, o po 1783 m. juos išvijo JAV lojalistai, kurie sugrąžino britų valdžią ir tapo svarbiausia politine jėga Bahamose. Per XIX a. panaikinta vergovė.

Pirmosios Bahamų politinės partijos susiformavo po II pasaulinio karo. Vykstant dekolonizacijai, 1973 m. Bahamos gavo nepriklausomybę nuo Britanijos, nors nominaliai išliko Tautų Sandraugoje ir pripažįsta Didžiosios Britanijos karalienę. Šalis vystosi ekonomiškai dėl turizmo ir ofšorinių finansų.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Bahamų politinė sistema.

Bahamos įeina į Britanijos Sandraugą. Oficialus šalies valdovas yra Anglijos karalius, šalyje atstovaujamas generalgubernatoriaus. Parlamentas sudarytas iš dvejų rūmų: Senato ir Asamblėjos. Senatą sudaro 16 narių, kurie dirba 5 metų kadenciją. 9 nariai renkami premjero, 4 – opozicijos, 3 – generalgubernatoriaus. Asamblėją sudaro 40 deputatų, kas 5 metai renkamų visuotiniuose rinkimuose. Vyriausybę formuoja parlamento rinkimus laimėjusi partija.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Bahamų apskritys.

Bahamų apskritys

1996 m. Bahamos buvo suskirstytos į 23 apskritis. 1999 m. pridėtos dar 8, taip praplečiant jas iki 32 apskrities. Naujojo Providenso apskritį valdo centrinė vadovybė.

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Bahamų geografija.

Bahamų salų palydovinė nuotrauka

Bahamų salynas yra Karibų jūros salų grupėje, šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi besitęsiantis virš 1100 km. Į salyną taip pat įeina Bahamų valstybei nepriklausančios Terkso ir Kaikoso salos. Nuo Floridos pusiasalio Bahamas skiria Naujasis Bahamų sąsiauris, o nuo Kubos – Senasis Bahamų sąsiauris. Artimiausia Bahamoms – JAV Floridos valstija, o pietuose – Kuba.

Salyną supa seklios, žydros bankos. Didžiausios salos: Androsas, Inagua, Abako salos, Didžioji Bahama, Ilgoji sala, Eleutera, Aklinso sala, Katės sala, Eksuma ir kt. Iš viso suskaičiuojama apie 30 didesnių gyvenamųjų salų ir 2400 rifai. Dauguma salų lėkštos, pelkėtos, apaugusios mangrovėmis, supamos rifų. Upių salose nėra, bet kai kuriose yra gilių povandeninių smegduobių. Čia klesti daugelis atogrąžų augalų, kaip antai orchidėjos ir jazminaičiai, bei gausybė paukščių. Tūkstančius turistų traukia Bahamų gamtovaizdžiai, paplūdimiai ir šiltas klimatas. Vidutinė dienos temperatūra net žiemą retai nukrenta žemiau 18 °C. Salos dažnai nukenčia nuo uraganų. Iš 700 salų gyvenamos tik 40. Didžiausia sala – Androsas (3524 km²), o Didžiojoje Bahamoje sutelkta beveik visa valstybės pramonė, ypač aplink Friportą. Daugiau kaip pusė bahamiečių gyvena sostinėje Nasau.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Bahamų ekonomika.

Salos ryški subtropinė atmosfera pavertė Bahamus vienu populiariausių kurortų pusrutulyje. Turizmas yra viena iš svarbiausių šalies ekonomikos šakų kuri sudaro 60 % šalies BVP ir kurioje dirba beveik pusė šalies gyventojų.

Išgaunama druska, gaminamas romas, medikamentai. Bahamos taip pat turi įrengimų naftos transportavimui. Nuo 1960 m. nelegalūs narkotikai buvo šalies problema, taip pat kaip ir pabėgėliai iš kitų salų. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra JAV, Ispanija.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis – Bahamų gyventojai.

Gyventojai – daugiausia juodaodžiai ir mulatai (85 %). Taip pat yra baltųjų (12 %) ir azijiečių (3 %). Oficiali kalba – anglų, tačiau vis daugiau Bahamų gyventojų kalba Bahamų dialektu.^[2] Vyraujančios religijos – krikščionybės atmainos. 32 % gyventojų yra baptistai, 20 % anglikonai, 19 % katalikai, 6 % – metodistai, kiti protestantai – 12 %, 2 % – kitos religijos (budizmas, judaizmas, islamas, vietinės religijos), netiki arba nenurodė 3 % gyventojų.^[3]