Vikipedija

Asteikiai

Kitos reikšmės – Asteikiai (reikšmės).
Asteikiai
{{#if:280
Asteikių kaimo dvigubas kryžius ir koplytėlės
Asteikiai
Asteikiai
55°56′49″š. pl. 21°27′58″r. ilg. / 55.947°š. pl. 21.466°r. ilg. / 55.947; 21.466 (Asteikiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kūlupėnų seniūnija
Gyventojų (2021) 60
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Asteĩkiai
Kilmininkas: Asteĩkių
Naudininkas: Asteĩkiams
Galininkas: Asteikiùs
Įnagininkas: Asteĩkiais
Vietininkas: Asteĩkiuose

Asteikiai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 1 km į pietvakarius nuo Kūlupėnų ir 4 km į šiaurės vakarus nuo Kartenos, abipus  226  Kartena–Kūlupėnai–Salantai  kelio, dešiniajame Minijos krante.

Per kaimą į Miniją teka dešinysis jos intakas – Vargučio upelis.

Istorija

redaguoti

Kaimas susiformavo XVI a., pirmąkart paminėtas 1566 m. Kretingos valsčiaus inventoriuje. Vietovardis kilo iš asmenvardžio Asteikis daugiskaitinės formos.

XVI–XIX a. kaimui priklausė per 51 valaką žemės, iš kurios 30-34 valakų buvo dirbami. 1566 m. jame gyveno 46, 1572 m. – 25,[2] 1771 m. – 43 valstiečių šeimos.[3]

Asteikiai XVI–XIX a. turėjo savo kapines, veikusias kalvoje ties riba su Kūlupėnais.

XVIII–XIX a. kaimo žemių šiaurės vakarinėje, vakarinėje ir pietinėje dalyje įsikūrė Pipirų, Ruginių, Aukštkalvių ir Šatilgalio užusieniai (vienkieminiai kaimai), XIX a. antroje pusėje tapę savarankiškais kaimais.

1846 m. Kretingos parapijos Asteikių kaime buvo 29 dūmai.[4] Panaikinus baudžiavą ir įkūrus luominę valstiečių savivaldą, 1861–1915 m. Asteikių kaimas su Asteikių užusieniu, Pipirais ir Šatilgaliu sudarė vieną kaimo bendruomenę, kuri priklausė Kretingos valsčiaus Daktarų seniūnijai.

Nuo XVIII a. Asteikiuose prie kelio  226  Kartena–Kūlupėnai–Salantai  stovėjo Kretingos dvarui priklausanti karčema, minima Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus knygelėje „Palangos Juzė“. Štai ką knygos personažas Palangos siuvėjas Juozapas Viskantas pasakoja apie apsukrų jos nuomininką žydą: „Atėjęs į Asteikinę karčemą, sėdaus ir tariau: „Rendoriau, esmi kriaučius, patark man, kame galiu gauti darbo?“ Atsakė žydas: „Niu, ką aš galiu žinoti?“ Tai išgirdęs, brinkt pamečiau ant stalo jam pusę auksino. Tuokart tarė žydas: „Niu, dabar kas kitas, eik tamsta į Kūlupėnų sodą, ten žmonės Plioterio turtingi, užeik pas Stropaus, gausi ir darbą, ir uždarbę“.[5]

Spaudos draudimo metais rusų valdžios pareigūnai 1900 m. pas Kazį Tamošauską aptiko 865 lietuviškus spaudinius, tarp kurių buvo 599 kalendoriai ir 100 elementorių.[6]

1919 m. kaimas prijungtas prie Kartenos valsčiaus. 1923 m. jame buvo 46 ūkiai.[7] 1934 m. senasis gatvinis kaimas išdalintas į vienkiemius. Stambiausi ūkininkai kaime buvo Griciai, Tamošauskiai, Žiaušiai, Butkai.

1945–1946 m. Gricių ir Jesevičių namuose veikė Kartenos progimnazijos klasės. Progimnaziją iškėlus į Karteną, Gricių name veikė Kūlupėnų pradinė mokykla, pieninė.

Pokariu kaime buvo įsikūrusi Kūlupėnų apylinkės vykdomojo komiteto administracija. 1947–1948 m. Kardo rinktinės partizanai už koloboravimą su okupacine sovietų valdžia nužudė Asteikių kaimo gyventojus, Kūlupėnų apylinkės pirmininkus Antaną Rindą, Petrą Katkų ir Antaną Viskontą.[8]

1948 m. į Krasnojarsko kraštą buvo ištremti ūkininkai broliai Jonas ir Antanas Gricius (abu mirė tremtyje) bei jų sesuoį Magdalena Griciūtė, o 1951 m. į Tomsko sritį išvežta Petronėlė Rudienė su sūnumis Feliksu ir Kazimieru.[9]

1949 m. Asteikių ir Šatilgalio kaimų valstiečiai buvo suvaryti į Asteikių kolūkį, kuris vėliau buvo prijungtas prie Kūlupėnuose įsikūrusio Vienybės kolūkio.

1994 m. kaime buvo įkurta Asteikių žemės ūkio bendrovė,[10] 1999 m. – UAB „Asteikiai“, teikianti transporto paslaugas.[11]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1566 m. – XVI a. pab. Paminijės vaitija, Kretingos valsčius, Žemaičių seniūnija
XVII a. pirma pusė Asteikių vaitijos centras, Kretingos valsčius, Žemaičių seniūnija
1672-XVIII a. pirma pusė Rubulių vaitija, Kretingos valsčius, Žemaičių seniūnija
1771-1795 Asteikių vaitijos centras, Kretingos grafystė
1861–1915 Daktarų seniūnija, Kretingos valsčius, Telšių apskritis
1915-1918 Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
1919–1940, 1941-1944 Kūlupėnų seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941, 1944-1950 Kūlupėnų apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1950–1953 Kūlupėnų apylinkė, Salantų rajonas, Klaipėdos sritis
1953–1959 Kūlupėnų apylinkė, Salantų rajonas
1959–1995 Kūlupėnų apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Kūlupėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[12] 1923 m.sur.[13] 1959 m.sur.[14] 1970 m.sur.[15] 1979 m.sur.[16] 1984 m.[17] 1989 m.sur.[18] 2001 m.sur.[19] 2011 m.sur.[20] 2021 m.sur.[21]
298 321 251 234 156 152 56 65 57 60

Kultūros paveldas

redaguoti
  • Istorinių kaimo ribų šiaurės rytinėje dalyje, šiuo metu atsidurusių Kūlupėnų pietvakariniame pakraštyje, Klevų gatvės kairėje pusėje ir Vargučio upelio dešiniajame krante stūkso Asteikių senosios kapinės, vadinamos Marų kapeliais (XVI–XIX a.).
  • Kapinių centrinėje dalyje nuo seno stovėjo Asteikių kaimo gyventojų lėšomis pastatyta koplytėlė, kurią jie atnaujino 1959 m. Ji buvo medinė, stačiakampė stačiasienė, vienkamarė, atvira iš priekio, su aklinu, ant dviejų kolonėlių paremtu frontonu ir trišlaičiu stogeliu. Frontone buvusi įrėžta koplytėlės atnaujinimo data: 1959 MK 27 D. Jos viduje stovėjo medinės, polichromuotos Marijos Sopulingosios, 2 angelų ir 2 apaštalų skulptūros,[22] kurias XIX a. antroje pusėje sukūrė nežinomas Kūlupėnų apylinkės liaudies meistras. 1971 m. koplytėlė su skulptūromis paskelbta vietinės reikšmės dailės paminklu (unikalus kodas – 9542; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. DV1544).[23]
  • Buvusioje kryžkelėje kaimo jaunimas 1901 m. pastatė kryžių, vadinamą Karavyko arba Benediktiniu kryžiumi, skirtą krikščionybės jubiliejui paminėti. Jis buvo medinis, aukštas, su 2 kryžmomis (apatinė – ilgesnė). Šonus puošė pridėtiniai stilizuotų tulpių motyvo kiauraraščiai ornamentai, o viršūnės ir pečių galus – rutuliai. Prie viršutinės kryžmos buvo pritvirtinta koplytėlė su medine, polichromuota Šv. Benedikto skulptūra, o ties apatine kryžma prikalta medinė, polichromuota Nukryžiuotojo skulptūra. Prie stiebo apačioje kabėjo metalinė lentelė su įrašu: „1901 Milistos metuose jubiliejaus tas krizius statitas sodos Astekiu. Praszom atminti uz pundatorius“. Rekonstruojant kelią Kūlupėnai-Kartena, 1960 m. kryžius buvo perkeltas prie Stasės Macienės sodybos. Viršutinė jo dalis su trumpuoju skersiniu ir koplytėle sunyko, nulūžo, o vietoje medinės Nukryžiuotojo skulptūros buvo prikalta metalinė.[24] Kryžius vertingas kaip Žemaičių kraštui būdingas XX a. pradžios nežinomo autoriaus kryždirbystės kūrinys. 1971 m. įrašytas į vietinės reikšmės dailės paminklų sąrašą (unikalus kodas – 9543; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. DV1545).[25]
  • Abipus kryžiaus nuo XX a. pradžios stovėjo 2 koplytėlės. Vienoje buvo Kristaus kalėjime skulptūra, o kitoje – Marijos Maloningosios ir 4 angeliukų skulptūrinė grupė. 1945 m. koplytėlės buvo nugriautos, o skulptūras išsaugojo Stasė Macienė. Jos lėšomis koplytėlės 1979 m. buvo atstatytos (meistrai Antanas Užuotas ir Ignas Endriuška). Abi vienodos, medinės, stačiakampės stačiasienės, vienkamarės, atviros iš priekio, su dvišlaičiais stogeliais ir ant 2 kolonėlių paremtais frontonėliais.[26] 1987 m. Marijos Maloningosios su 4 angeliukais skulptūrinė grupė paskelbta vietinės reikšmės dailės paminklu DV4572[27] (unikalus kodas – 15503),[28] o Kristaus kalėjime (Nazaretiečio) skulptūra – vietinės reikšmės dailės paminklu DV4573[27] (unikalus kodas – 15504).[29]

Šaltiniai

redaguoti
  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Акты издаваемые Виленскою археографическою комиссиею. – Вильна, 1887. – T. 14. – C. 140, 172–173
  3. ↑ Lietuvos valstybinis istorijos archyvas. – F. SA, ap. P 3844, b.19548. – L. 126–130
  4. ↑ M. Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowienskiej w dawnem Xięstwie Zmujdzkiem polozonego. – Wilno, 1846
  5. ↑ Motiejus Valančius. Palangos Juzė. – Vilnius, 1947. – P. 13
  6. ↑ Vytautas Merkys. Lietuvos valstiečiai ir spauda XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. – Vilnius, 1982. – P. 35
  7. ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 113
  8. ↑ Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – Švyturys (Kretinga), 1966, liepos 7 – rugsėjo 4
  9. ↑ 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius, 1993.- Kn. 1. – P. 434, 454
  10. ↑ CR.lt
  11. ↑ Lietuvos verslo informacinis katalogas
  12. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  13. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  14. ↑ Asteikiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 102 psl.
  15. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  16. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  17. ↑ Asteikiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 111
  18. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  19. ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  20. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  21. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  22. ↑ Julius Kanarskas. Kretingos raj., Kūlupėnų apyl., Asteikių km. Koplytėlė su Marijos Sopulingosios, 2 apaštalų ir 2 angelų skulptūromis (Dv-1544). – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 61
  23. ↑ Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos Sopulingosios, 2 angelų ir 2 apaštalų skulptūromis[neveikianti nuoroda]
  24. ↑ Julius Kanarskas. Kretingos raj., Kūlupėnų apyl., Asteikių km. Kryžius su 2 kryžmomis Dv-1545. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 62
  25. ↑ Kultūros vertybių registras: Kryžius su 2 kryžmomis[neveikianti nuoroda]
  26. ↑ Nukentėję paminklai. Vilnius, 199. – P. 80-81
  27. ↑ 27,0 27,1 Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1993. – P. 364
  28. ↑ Kultūros vertybių registras: Skulptūrinė grupė „Marija Maloningoji su 4 angeliukais“[neveikianti nuoroda]
  29. ↑ Kultūros vertybių registras: Skulptūra „Nazaretietis“[neveikianti nuoroda]

Nuorodos

redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  Pipirai – 1,7 km KŪLUPĖNAI – 0,1 km KŪLUPĖNAI  
Aukštkalviai – 1,5 km
     
     
     
Sakuočiai – 2,5 km
Šatilgalis – 1 km
KRETINGA – 15,5 km 		KARTENA – 3,4 km Martynaičiai – 2,4 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Asteikiai&oldid=6735483"