Ambrozija graikų mitologijoje – dievų maistas, suteikiantis nemirtingumą ir amžiną jaunystę.[1] Tapatinamas su nektaru, nors „Iliadoje dievai geria nektarą,[2] o ambrozija yra dievų aliejus (ambrozijos aliejus),[3] kartais įvardijama kaip dieviškų žirgų ėdalas.[4] Minima, kad Dzeusui ambroziją atnešantys balandžiai.[5] Tačiau kai Homeras naudoja abu žodžius – nektarą ir ambroziją, nektaras reiškia gėrimą, o ambrozija bendresnę sąvoką. Homeras mini, kad Afroditė naudoja ambrozijos aliejų kaip kvepalus, kurie „dieviškai saldūs ir saikingai aromatingi“.

Indų mitologijoje taip pat žinomas dievų gėrimas amrita. Kai kurie šių laikų tyrinėtojai mano, kad ambrozija galėjo būti haliucinogeninis grybas – musmirė.

Ambrozija taip pat yra vienos iš nimfų hajadžių Atlanto ir Plejonės dukterų vardas. Ji Didonėje maitinusi Dionisą, vėliau minima kaip nimfa, dalyvaujanti Dioniso svitoje.[6]

  • Minima, kad Tetidė maudo Achilą ambrozijoje, palikdama tik kulną nesuteptą ir pažeidžiamą.
  • Apolonas nuplauna juodą kraują nuo Sarpedono kūno ir šį ištepa ambrozija, kad jis būtų išsaugotas ir galėtų būti nugabentas į Likiją, kaip kad Sarpedonas norėjo.[7] Analogiškai ambroziją naudoja ir Tetidė ištepdama Patroklo kūną abrozija, siekdama ji kuo ilgiau išsaugoti.
  • Odisėjoje“ minima, kad Kalipsė apklojo stalą ambrozija, kurios parūpino Hermis, bei rožių raudonumo nektaru.
  • Kirkė mini Odisėjui, kad Dzeusui ambroziją atnešantys balandžiai[8]
  • Viena iš Tantalo niekšybių, kad pavogęs nektaro ir ambrozijos, kuriais vaišino savo svečius (panašiai kaip kad Promėtėjas, pavogęs ugnį).

Literatūra

  1. Homeras Iliada V 340
  2. Homeras. Iliada XVI 584
  3. Homeras. Iiada XVI 670
  4. Homeras. Iliada V 369
  5. Homeras. Odisėja XII 63
  6. Higinas. Fabula 182, 192
  7. Homeras. Iliada XV
  8. Homeras. Odisėja XII 63