Alupų dinastija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Alupų dinastija (Kanadų kalba: ಆಲೂಪರು) – dinastija Pietų Azijoje (dabartinėje Indijos Karnatakos valstijoje), valdžiusi apie 450–1400 m. Karnatakos susiskaldymo laikais ji valdė valstybę Karnatakos pajūrio ruože (vadinamąjį Alvachedos/Tulunadu regioną), o nuo VI a. valdė kaip vasalai.

Tuo pačiu metu Karnatakoje valdė Kadambų dinastija (šiaurėje) ir Gangų dinastija (pietuose).

Alupai ne kartą keitė sostines. Svarbiausios jų buvo Mangalapuras, Udajapura, Barkuras.

Istorija

Seniausia Alupų valdytų teritorijų istorija yra mažai žinoma. Manoma, kad Alvachedos gyventojai (tulu tauta) migravo iš pietų, t. y. iš Tamilnado, ir kartais Alupai laikomi ketvirtąja senąja tamilų valstybe (greta Čolos, Čeros ir Pandijos.

Valstybė pirmą kartą paminėta V a. viduryje Karnatakos įrašuose. Jos valdovai pastoviai valdė pajūrio teritorijas

Kultūros pasiekimai

Nors daugumą valstybėje sudarė žvejų tauta tulu, valstybė buvo patyrusi stiprią kultūrinę įtaką iš kaimynų kanadų, sukūrusių Gangų ir Kadambų valstybes rytų pašonėje. Dėl to Alupai naudojo kanadų raštą, o įrašai buvo daromi kanadų kalba.

Valstybėje buvo išvystytas gana savitas architektūros stilius, kuris yra mažai tyrinėtas.

Alupų likimas

VI a. šiaurėje Kadambų dinastiją pakeitus Čalukjų dinastijai, ėmė kurtis galinga Karnatakos imperija, kuri absorbavo visą Vidurio Indiją. Alupų valdoma valstybė irgi pateko į Čalukjų imperiją, tačiau valdovų seka išlaikyta, ir alupai traktuoti kaip imperijos vasalai. Valdovų dinastija galutinai panaikinta teritorijoje įsigalėjus Vidžajanagaros imperijai.