Alexandre Deschapelles
Aleksandras Dešapelis (pranc. Alexandre Deschapelles, piln. pranc. Guillaume Le Breton Deschapelles; 1780 m. kovo 7 d. – 1847 m.) – pasaulio šachmatų čempionas (1800–1821 m.).
| Alexandre Deschapelles | |
 | |
| Pilnas vardas | Guillaume Le Breton Deschapelles |
|---|---|
| Šalis |  Prancūzija |
| Gimė | 1780 m. kovo 7 d. {{{gvieta}}} |
| Mirė | 1847 m. (~67 metai) Prancūzija |
| Pasaulio čempionas | 1800–1821 m. |
Biografija
redaguotiDešapelis buvo žmogus, kuris puikiai įvaldydavo pačius įvairiausius žaidimus. Jis garsėjo kaip geriausias Prancūzijos šachmatų, trik trak, biliardo ir visto žaidėjas. Dešapelis mėgdavo žaisti šachmatais Regentų kavinėje (Café de la Régence). Ten taip pat lankydavosi Robespjeras, Napoleonas, Filidoras, Le Burdonė ir Sen Amantas, visi jie žaisdavo šachmatais.
Dešapelis niekada nestudijavo šachmatų teorijos ir net nebuvo buvo skaitęs jokio veikalo šia tema. Todėl įprastinėse debiutų schemose pats turėdavo atrasti teisingus ėjimus ir žaidimas būdavo lėtesnis nei priešininkų. Netgi žaidžiant su Kochrenu ir Le Burdone (Dešapelio mokiniu nuo 1820 m.) tai tapdavo trūkumu. Žaisdamas labai dažnai atsisakydavo 2 ėjimų ir pėstininko varžovo naudai.
Anglų šachmatininkas George Perigal apie jį rašė taip:
Dešapelis patyrė didžiulę fizinę traumą tarnaudamas Napoleono kariuomenėje Mainco mūšyje su Prūsijos armija – jo kaukolė įkirsta kardu, antras smūgis perkirto jo veidą įstrižai nuo antakio iki smakro. Negana to, per leisgyvį Dešapelį prajojo Prūsų armijos kavalerija. Jis buvo paliktas mirti lauke, ir tik per stebuklą liko gyvas. Palaikė Napoleoną iki tol, kol šis netapo imperatoriumi. Pralobęs iš visto žaidimuose išloštų sumų, nusipirko užmiesčio namą, kur laisvalaikiu augindavo moliūgus. Paskutinius gyvenimo metus Dešapelis praleido prikaustytas prie lovos, kurdamas utopines tautų konstitucijas.
Dešapelis ir šachmatai
redaguotiPasak Dešapelio, jis šachmatais išmoko žaisti per 4 dienas, žaisdamas su Bernardu, geriausiu žaidėju po Filidoro. Pirmąsias tris dienas pralaimėjo, o ketvirtąją laimėjo. Nuo to laiko, pasak jo, nei patobulėjo, nei tapo prastesniu žaidėju. Šachmatai, Dešapelio manymu, yra lyg idėja, kuri kartą suprasta, nebegali būti pamiršta.
Dešapelis metė šachmatų žaidimą gan greitai po Sen Klaudo varžybų, atsidėdamas vistui, kur galėdavo išlošti kur kas didesnes sumas. Sen Klaudo varžybose laimėjo prieš Kochreną +6 -0 =1, bet pralaimėjo savo mokiniui Le Burdonė 1–6. 1836 m. trumpam vėl buvo užsiėmęs šachmatais – trijų partijų mače sužaidė lygiosiomis su Sen Amantu +1 –1 =1, atsisakydamas pėstininko ir 2 ėjimų.
Išlikusios partijos
redaguotiDešapelis šachmatų partijų neužsirašinėdavo, todėl jų išliko tik keletas. Viena iš išlikusių partijų:
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 25… Vh4 – matas | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Kochrenas – Dešapelis, St. Cloud, 1821
(juodieji žaidžia be f linijos pėstininko ir praleidžia 2 ėjimus)
1. e4 … 2. d4 e6 3. f4 d5 4. e5 c5 5. c3 Žc6 6. Žf3 cxd4 7. cxd4 Vb6 8. Žc3 Rd7 9. a3 Žh6 10. h3 Žf5 11. Že2 Re7 12. g4 Rh4+ 13. Žxh4 Žxh4 14. Kf2 0-0 15. Kg3 Žg6 16. b4 a5 17. Rd2 axb4 18. Rxb4 Žxb4 19. axb4 Vxb4 20. Bb1 Ba3+ 21. Žh2 Ve7 22. Bxb7 Vh4 23. Bxd7 Vf2+ 24. Rg2 Bxh3+ 25. Kxh3 Vh4#.