Alban Berg
| Albanas Bergas | |
|---|---|
| |
| Alban Berg | |
| Gimė | 1885 m. vasario 9 d. Viena |
| Mirė | 1935 m. gruodžio 24 d. (50 metų) Viena |
| Palaidotas (-a) | Hytcingo kapinės |
| Tautybė | austras |
| Tėvas | Conrad Berg (1846−1900) |
| Motina | Johanna Braun (1851−1926) |
| Sutuoktinis (-ė) | Helene Nahowsky |
| Veikla | Kompozitorius |
| Žinomas (-a) už | „Vocekas“ „Lulu“ „Koncertas smuikui“ |
 Vikiteka |
Alban Berg |
Albanas Bergas (vok. Alban Maria Johannes Berg, 1885 m. vasario 9 d., Viena – 1935 m. gruodžio 24 d., Viena) – XX a. Austrijos kompozitorius, kūręs atonalinę ir dvylikatonę muziką. Žinomiausiais jo kūriniais yra operos „Vocekas“ ir „Lulu“.
Biografija
redaguotiAlbanas Bergas gimė 1885 m. vasario 9 d. Vienoje, tuometinėje Austrijos-Vengrijos imperijoje. Jo tėvas Konradas turėjo meno ir knygų parduotuvę, motina Johana buvo meniškos prigimties. Albanas turėjo du vyresnius brolius Hermaną, Karlą ir jaunesnę seserį Smaragdą. Jis augo meniškoje ir pasiturinčioje aplinkoje. 1900 m. tėvo mirtis labai paveikė Albaną, sekė finansinis netikrumas, nesėkmės mokykloje, emocinės krizės. 1902 m. gruodį A. Bergui gimė nesantuokinė duktė Albinė nuo namų tarnautojos šeimos viloje Karintijoje. A. Bergas išgyveno depresiją ir kaltės jausmą, tikriausiai bandė nusižudyti. Tuo pat metu A. Bergas išmoko groti pianinu, pradėjo rašyti dainas, kurios buvo atliekamos šeimos ratelyje. 1904 m. jis tapo A. Šionbergo privačiu mokiniu. 1905 m. pradėjo vadovauti nuomos verslui, kurį paveldėjo jo motina. Jis pas A. Šionbergą mokėsi iki 1910 m., susidraugavo su kitais mokiniais, ypač su A. Vėbernu. A. Šionbergas įvedė discipliną ir metodiškumą, kurių truko A. Bergo gyvenime. Kaip ir A. Šionbergas, A. Bergas kūrė atonalinę muziką.
1907 m. A. Bergas sutiko pradedančią operos solistę Helenę Nahovski, kurią įsimylėjo ir vedė 1911 m. gegužės 3 d. Pora apsigyveno Hytcingo Vienos priemiestyje. Tarp jo draugų buvo architektas Adolfas Lozas ir tapytojas bei rašytojas Oskaras Kokoška. Šiuo laikotarpiu A. Bergas sukūrė pirmuosius reikšmingus savo kūrinius: „Sonatą pianinui“ (op. Nr. 1), „Styginių kvartetą“ (op. Nr. 3). Jis nemokėjo organizuoti savo kūrinių viešo pristatymo ir patraukti kritikų dėmesio. 1913 m. kovo 31 d. A. Šionbergo mokinių koncertas Vienoje pakenkė A. Bergo reputacijai, kai per jo kūrinio atlikimą publika pradėjo protestuoti dėl muzikos moderniškumo. Buvo iškviesta policija ir renginys nutrauktas.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniui karui A. Bergas buvo nusiteikęs patriotiškai. Jis pradėjo tarnybą 1915 m. ir tarnavo Vengrijos pasienyje, jo susižavėjimas kario gyvenimu išblėso, kas vėliau atsispindėjo operoje „Vocekas“. Dėl silpnos sveikatos jis buvo perkeltas dirbti į karo ministeriją Vienoje. Po karo A. Šionbergas jį paskyrė idealistinės Privačių muzikinių pasirodymų draugijos vadovu. Draugija propagavo moderniąją muziką ir nutraukė veiklą 1921 m. Kadangi daugelis A. Bergo kūrinių buvo atliekami draugijos koncertuose, jis pradėjo patraukti publikos dėmesį savo kompozitoriaus talentu. 1920 m. jis tapo redaktoriumi ir pradėjo rašyti muzikos klausimais Musikblätter des Anbruch žurnale. 1922 m. A. Bergas užbaigė savo pirmąją ir vėliau garsiausią operą „Vocekas“ (Wozzeck), pagal G. Biuchnerio 1837 m. pjesę „Voicekas“. Jis ją publikavo savo lėšomis ir su G. Malerio našlės Almos parama, tačiau artimiausioje perspektyvoje negalėjo tikėtis jos pastatymo.
1923 m. A. Bergas sudarė sutartį su Vienos „Universal Edition“ leidybine firma, kuri nuo to laiko rūpinosi jo kūrinių publikavimu. A. Bergo kompozitoriaus žinomumas pradėjo augti, jo „Styginių kvartetas“ atliktas Zalcburge. Susidomėta operos „Vocekas“ pastatymu, kuris įvyko 1925 m. gruodžio 14 d. Berlyne. Opera susilaukė sėkmės, A. Bergas išgarsėjo tarptautiniu mastu. 1925 m. pradžioje jis priėmė A. Šionbergo dvylikatonalinės muzikos kompozicijos metodą pritaikydamas jį nuosavam, labiau eklektiniam stiliui. 1925 m. gegužę Alma Maler jį supažindino su vedusia Hana Fuchs-Robetin. Tuo metu A. Bergas buvo atšalęs nuo savo žmonos ir Hana tapo jo naująja mūza, pavyzdžiui, operai „Lulu“ pagal F. Vedekingo pjeses. 1932 m. A. Bergas įsigijo vilą praleisti vasaras Karintijos kalnuose. 1933 m. Vokietijoje įsigalėjo fašizmas, neprielankus modernistinei muzikai. A. Šionbergas išvyko į Ameriką, A. Bergo silpna sveikata dar labiau suprastėjo. 1935 m. jis pradėjo kentėti nuo atsinaujinančių abscesų. 1935 m. gruodžio 17 d. jis buvo hospitalizuotas Vienoje, nustatytas kraujo užkrėtimas. Po to sekė keletas širdies priepuolių, po kurių kompozitorius mirė 1935 m. gruodžio 24 d. šalia žmonos Helenės.
Po 1950-ųjų jo opera „Vocekas“ buvo dažnai atliekama teatruose, tačiau operos „Lulu“ užbaigimą ir pastatymą blokavo Helenė Berg. Po jos mirties operos trečiąjį veiksmą užbaigė austrų kompozitorius Frydrichas Cercha ir pilnos operos premjera įvyko 1979 m. Paryžiuje. Paskutiniuoju A. Bergo kūriniu yra „Koncertas smuikui“, kurį užsakė JAV smuikininkas Luisas Krasneris 1935 m., ir kuris buvo skirtas tik ką mirusiai A. Maler dukteriai Manon Gropijus. Jo garsiausi kūriniai: opera „Vocekas“ parašyta atonalioje harmonijoje, „Lulu“ − dvylikatonėje.
Literatūra
redaguoti- Bryan R. Simms. Alban Berg: A Research and Information Guide. Routledge, 2009, p. 2−6
- Encyclopaedia Britannica, 2007 04 06
