Kauno kunigų seminarija

Kauno kunigų seminarija
Kunigų seminarijos uždarame kieme
lot. Seminarium Kaunense
Įkurtas	1864 m.
Rektorius	kun. teol. dr. Ramūnas Norkus
Vieta	A. Jakšto g. 1, Kaunas
Svetainė	kks.lcn.lt

Kauno kunigų seminarija – katalikų dvasininkus rengianti aukštoji mokykla, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakulteto padalinys. Seminarija įsikūrusi Kauno senamiestyje, A. Jakšto g. 1.

Studijos

Teikia bakalauro, magistro, licenciato ir daktaro laipsnius. Studijos pradedamos vienerių metų parengiamuoju kursu, po to 5 metus studijuojama VDU Katalikų teologijos fakultete: 2 metus – bendrauniversitetiniai ir filosofijos, 3 metus – teologijos ir kiti papildomi dalykai. Įgijus bakalauro laipsnį, dar vieną semestrą studijuojami spec. pastoraciniai dalykai ir pasirengiama kunigystės šventimams. Siekiantieji magistro ar daktaro laipsnio studijas tęsia VDU Katalikų teologijos fakultete.

Seminarijoje mokosi klierikai iš Kauno arkivyskupijos ir Šiaulių bei Vilkaviškio vyskupijų. 2005 m. buvo 37 dėstytojai, iš jų 6 profesoriai, 15 teologijos ir 7 bažnytinės teisės daktarai. Studijavo 65 klierikai. Vieno klieriko išlaikymas per metus 2005 m. kainavo virš 15 000 litų. Pilnas vieno kunigo parengimas kainuoja apie 95 000 litų.

Kauno Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia, priklausanti kunigų seminarijai

Istorija

Numalšinusi 1863 metų sukilimą, Rusijos caro valdžia 1864 m. gruodžio 3 d. Žemaičių vyskupijos įstaigas, Žemaičių kunigų seminariją ir vyskupą Motiejų Valančių iš Varnių perkėlė į Kauną. Seminarijai atiduoti buvusieji bernardinų vienuolyno rūmai ir Šv. Jurgio bažnyčia. Klierikų skaičius iki 1870 m. buvo ribotas: nuo 1863 m. iki 1870 m. rusų valdžia neleido priimti naujų kandidatų, o baigusiems trukdė gauti šventimus. Nuo 1871 m. kai kurie dalykai buvo dėstomi lietuvių kalba. Po Motiejaus Valančiaus mirties seminarijoje sustiprėjo prolenkiškos tendencijos.

Prasidėjus Lietuvoje tautiniam atgimimui, Kauno kunigų seminarija tapo vienu jo židinių. 1884 m. čia išleisti keli rankraštinio laikraščio „Lietuva“ numeriai, 1888–1890 m. veikė slapta Lietuvos mylėtojų draugija, kurios iniciatoriumi buvo klierikas Juozas Tumas-Vaižgantas, taip pat Šv. Tomo draugija, Klierikų būrelis. 1911 m. mokėsi 139 auklėtiniai. 1912 m. seminarija galutinai sulietuvinta.

Pirmojo pasaulinio karo metais seminarijos rūmus užėmė vokiečių kariuomenė ir pavertė juos karo ligonine. 1914 m. spalio 30 d. seminarija perkelta į Vašuokėnų dvarą prie Troškūnų (jo savininkai vėliau palaidoti netoliese, Umėnų koplyčioje). Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1918 m. seminarija grąžinta į Kauną. 1922 m. joje buvo 6 kursai: I, II – filosofiniai ir III–VI – teologiniai. Nuo 1922 m., Lietuvos universitete įsteigus Teologijos – filosofijos fakultetą, Kunigų seminarija sujungta su šiuo fakultetu.

1926 m. įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, seminarijoje mokėsi Kauno, Panevėžio ir Kaišiadorių vyskupijų klierikai. 1934 m. pastatyti nauji rūmai. 1935–1944 m. veikė Bažnytinio meno muziejus, 90 000 tomų biblioteka. 1938 m. liepos 2 d. popiežius Pijus XI seminariją paskelbė tarpdiecezine, jos veikla ir mokymo programos suderintos su Vatikano atitinkamomis tarnybomis. Nuo 1926 m. iki 1940 m. seminarija turėjo 3078 auklėtinius, vidutiniškai 205 klierikus kasmet.

Seminarijos vartai ir durys Jakšto g.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1941 m. sausio 12 d. seminarijos pastatai nacionalizuoti. Tuomet buvo mokomasi bažnyčiose, vienuolynuose ir privačiuose namuose. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir vokiečiams okupavus Lietuvą, seminarija, nepatirdama didesnių trukdymų, veikė visą okupacijos laikotarpį, jai sugrąžintas atimtas turtas.

Pokario metais uždarytos Telšių ir Vilkaviškio seminarijos, Kauno kunigų seminarija liko vienintelė Lietuvoje. Sovietinė valdžia kišosi į seminarijos vidaus tvarką, buvo daromos įvairios kliūtys norintiems studijuoti, dalis dėstytojų ir klierikų represuoti. Klierikų skaičius apribotas iki 150, vėliau nuolat mažintas, net iki 25 klierikų. Turtinga seminarijos biblioteka konfiskuota ir sunaikinta, Šv. Jurgio ir Švč. Trejybės bažnyčios paverstos sandėliais, sunaikinti jų meniški interjerai. 1945–1981 m. seminarija parengė 369 kunigus, disertacijas apgynė 4 teologijos daktarai ir 21 teologijos licenciatas.

1988 m. seminarijai grąžintas rektorato pastatas, Švč. Trejybės bažnyčia. 1990 m. seminarijos Teologijos fakultetas sujungtas su VDU Teologijos – filosofijos fakultetu ir pavadintas VDU Katalikų teologijos fakultetu. Jame veikia Teologijos, Religijos studijų ir Bažnytinės teisės katedros su magistrantūros bei doktorantūros studijomis.

2018 m. birželį ilgametį Kauno kunigų seminaros rektorių mons. Aurelijų Žukauską pakeitė iki tol Telšių kunigų seminarijos rektoriaus pareigas ėjęs kun. teol. dr. Ramūnas Norkus.

Rektoriai

• 1864–1884 m. – Jeronimas Kiprijonas Račkauskas
• 1888–1899 m. – Gasparas Feliksas Cirtautas
• 1900–1907 m. – Antanas Karosas
• 1909–1932 m. – Maironis
• 1932–1940 m. – Pranas Penkauskas
• 1940–1941 m. – Vincentas Brizgys
• 1942–1945 m. – Pranas Petraitis
• 1945–1946 m. – Stasys Gruodis
• 1946–1947 m. – Pranciškus Venckus
• 1947–1950 m. – Augustinas Vaitiekaitis
• 1950–1952 m. – Albinas Jaudegis
• 1952–1953 m. – Kazimieras Sirūnas
• 1953–1959 m. – Kazimieras Žitkus
• 1959–1962 m. – Alfonsas Lapė
• 1962–1989 m. – Viktoras Butkus
• 1989–1990 m. – Vladas Michelevičius
• 1990–1991 m. – Sigitas Tamkevičius
• 1991–1993 m. – Algis Baniulis
• 1993–1996 m. – Pranciškus Tamulevičius
• 1996–1997 m. – Eugenijus Bartulis
• 1997–2001 m. – Rimantas Norvila
• 2001–2018 m. – Aurelijus Žukauskas
• Nuo 2018 m. – Ramūnas Norkus

Nuorodos

• Kauno kunigų seminarija^{[neveikianti nuoroda]}