Įstras
Įstras | |
---|---|
Įstro aukštupys prie Stanionių
| |
Ilgis | 44 km |
Baseino plotas | 119 km² |
Vidutinis debitas | 0,83 m³/s |
Ištakos | Karsakiškio seniūnija |
Žiotys | Lėvuo |
Šalys | Lietuva |
Įstras – upė Šiaurės Lietuvoje; Lėvens dešinysis intakas.[1] Prasideda Panevėžio rajone, Žaliojoje girioje, į šiaurę nuo Paliūniškio. Teka pradžioje į pietvakarius, vėliau pasuka į šiaurę, keliskart kerta Via Baltica plentą. Dalis vidurupio ir žemupys patenka į Pasvalio rajoną. Įteka į Lėvenį į šiaurę nuo Talačkonių.
Pagrindiniai intakai – Bernininkas, Kryžių ravas, Laidė (visi dešinieji). Aukštupis kanalizuotas. Slėnio plotis 40–70 km. Sausrų metu vietomis išdžiūsta[2].
Svarbiausios gyvenvietės prie Įstro: Paįstrys, Gegužinė, Pumpėnai, Talkoniai, Kalnas, Talačkoniai.
Upėvardžio (dar paliudytas kaip Ystras, Ystra, Įstra) kilmė neaiški: jei į- (in-) laikyti priešdėliu (*In-stras), tada pavadinimas sietinas su strautas, srautas („srovė, sruvėjimas“); kita vertus, į- tapimas priešdėliu gali būti vėlyvas reiškinys, todėl šaknis gali būti *isr- su intarpu -t- ir gretintina su senuoju Dunojaus pavadinimu Istros, Rusijos upe Истра, lietuvių Eisra, kurie kildinami iš žodžio eiti (ide. *eis-, is-, ois-).[3]
Išnašos
redaguoti- ↑ Įstras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 337 psl.
- ↑ Tarybų Lietuvos enciklopedija, II t., 81 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 132