Įsrutis (Černiachovskas)
Įsrutis (vok. Insterburg, nuo 1946 m. Černiachovskas, rus. Черняховск) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Įsruties, Priegliaus ištakos Įsros ir Pisos upių santakoje, 86 km į rytus nuo Kaliningrado. Černiachovsko rajono centras. Įsruties geležinkelio stotis, geležinkelio mazgas, išvystyta odos, keramikos, medienos, maisto pramonė.[3]
| Įsrutis rus. Черняховск vok. Insterburg | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Černiachovsko rajonas |
| Įkūrimo data | 1336 m. |
| Gyventojų | 35 375 |
| Plotas | 58 km² |
| Tankumas | 610 žm./km² |
| Pašto kodas | 238150–238169 |
| Tel. kodas | (+7) 40141 |
 Vikiteka |
Įsrutis |
| Kirčiavimas | Įsruti̇̀s,[1] Černiachòvskas[2] |
Istorija
redaguoti
Arch. Konradas Šteinbrechtas
Įsruties pradžia – prie Angrapės ir Įsros santakos stovėjusi nadruvių gyvenvietė su medine Ansatrapio pilimi. Vokiečių ordinas ją sugriovė ir 1336 m. pastatė Instenburgo pilį, kuri tapo komtūrijos centru ir Teutonų ordino atsparos tašku kovose su Lietuva. Netoli jos kūrėsi Įsruties gyvenvietė. Nuo 1525 m. Prūsijos kunigaikštystės, Prūsijos karalystės ir Vokietijos imperijos Įsruties apskrities centras. 1583 m. spalio 10 d. gavo Kulmo miesto teises.
1537 m. kunigo J. Tartylos iš Šilalės rūpesčiu katalikų koplyčios vietoje įrengta evangelikų liuteronų bažnyčia, kuri 1612 m. buvo perstatyta ir pavadinta Liuterio bažnyčia, po 1945 m. rusų valdžia joje įrengė sandėlį, po 1978 m. gaisro nugriauta. Pamaldos laikytos ir lietuvių kalba, antrojoje XX a. pr. – 2 kartus per metus.
1816–1944 m. mieste veikė 18 spaustuvių. XIX a. ėjo laikraščiai „Insterburger Kreisblatt“, „Insterburger Wochenblatt“, „Insterburger Zeitung“, „Volksblatt für Litthauen“. 1818 m. Įsrutis tapo naujos, mažesnės apskrities (kreizo) centru. 1815 m. mieste įstegtas Merginų licėjus, XIX a. antroje pusėje veikė klasikinė ir realinė gimnazijos, vėliau sujungtos į klasikinę gimnaziją, nuo XIX a. antrosios pusės – berniukų ir mergaičių aukštesniosios mokyklos. Nuo 1835 m. Įsrutyje veikė centrinis Krašto kalėjimas, kuriame buvo teisiami Lietuvos provincijos gyventojai, daugiausia lietuvininkai; 1944 m. jame kalinti 8 Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto nariai. Kalėjime veikė evangelikų liuteronų bažnyčia, kaliniai ir tarnautojai sudarė savarankišką parapiją. XIX a. pab. miestas tapo geležinkelio transporto mazgu, įsteigta pramonės įmonių. Nuo XIX a. mieste stovėjo didelė karinė įgula. Miestas buvo apgriautas per Pirmąjį pasaulinį karą. 1736–1818 m. Prūsijos karalystės Lietuvos departamento, 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Įsruties apskrities miestas.[4] 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Istenburgo rajono (Инстербургский район), vėliau Černiachovsko rajono centras, nuo 2008 m. dar ir Černiachovsko miesto gyvenvietės centras.
Vykstant Antrajam pasauliniam karui, 1944 m. liepos 27 d. miestą subombardavo britų karo aviacija. Dar labiau miestas buvo apgriautas, kai 1945 m. sausio 22 d. jį užėmė tarybinė kariuomenė. Nuo 1946 m. priklauso Rusijos federacijos Kaliningrado sričiai. 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pavadintas žuvusio Baltarusijos fronto vado generolo Ivano Černiachovskio vardu.
Buvusioje senelių prieglaudoje 1947 m. įkurtas Specialus kalėjimas-ligoninė, kuriame buvo kalinami antisovietinio pasipriešinimo dalyviai: Petras Cidzikas, generolas Piotras Grigorenko, kunigas Vincentas Sladkevičius ir kiti. XX a. antroje pusėje rekonstruojant miestą buvo sugriauta dalis senamiesčio. 1911 m. pastatyta evangelikų reformatų Melanchthono bažnyčia XX a. pabaigoje paversta cerkve. 1902 m. pastatyta Šv. Brunono katalikų bažnyčia tapo filharmonija; nuo XX a. pab. restauruotoje bažnyčioje pamaldos vyksta katalikams lietuviams, lenkams ir vokiečiams.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1736–1818 m. | Lietuvos departamentas | Prūsijos karalystė |
| 1818–1945 m. | Įsruties apskritis | Gumbinės apygarda |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1947–2008 m. | Černiachovsko rajonas | Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Černiachovsko miesto gyvenvietė Černiachovsko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Gyventojai
redaguoti
1886 m. iš 11 000 miesto gyventojų tik apie 200 buvo lietuvninkai, tačiau jie sudarė apylinkių gyventojų daugumą. 1880–1944 m. veikė Įsruties senovės draugija, 1911–1924 m. – Įsruties mokytojų seminarija. 1919 m. įkurta Įsruties lietuvių draugija, vietoj jos 1919–1920 m. veikė Įsruties lietuvių klubas (pirm. E. Rėžulaitis).
1946–1947 m. likę vietiniai gyventojai buvo prievarta deportuoti į Vokietiją. Po karo Įsrutyje apsigyveno gana daug lietuvių. Černiachovsko pedagoginėje kolegijoje (iki 2004 m. direktorius A. Bartnikas) nuo 1995 m. įvesta papildoma lietuvių kalbos pradžios mokyklų mokytojams specialybė – rengiami lietuvių mokytojai. Nuo 1997 m. veikia kultūros akademija „Nadruva“ (pirm. A. Bartnikas).[5]
 | |||||||||
| 1817 m. | 1875 m. | 1890 m. | 1900 m. | 1910 m.[6] | 1925 m. | 1933 m.[7] | 1939 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 15 543 [8] | 16 303 | 22 227 | 28 000 | 31 624 | 39 311 | 41 230 | 43 620 | ||
| 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2002 m.sur. | 2006 m. | 2011 m. | 2021 m. | - | - | ||
| 35 600 | 39 622 | 44 323 | 41 680 | 40 464 | 35 375 | - | - | ||
| |||||||||
Žymūs žmonės
redaguotiĮsrutyje evangelikų dvasininkais dirbo žymūs Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos ir kultūros darbuotojai:
- 1577–1593 m. – klebonas Johanas Hefneris Vyresnysis
- 1711–1737 m. – Johanas Berendtas
- 1731–1757 m. (iki mirties) kunigavo Adomas Heinrichas Pilgrimas
- 1815–1825 m. – Karolis Augustas Jordanas, etnografas, dirbo gimnazijos rektoriumi
- Nuo 1869 m. mokytojavo Liudvikas Pasargė, kuris išvertė į vokiečių kalbą ir 1894 m. išleido K. Donelaičio „Metus“.
Įsrutyje gimė:
- Apie 1624 m. – Melchioras Švoba, vienas pirmųjų lietuvių poetų (m. 1663 m.)
- 1819 m. – Karlas Frydrichas Vilhelmas Jordanas, politikas, kultūros veikėjas (m. 1904 m.)
- 1831 m. – Ernstas Vichertas, parašė dramų ir romanų, daugiausia prūsų ir lietuvininkų ist. tematika (m. 1902 m.)
- 1854 m. – Paulis Šlenteris, poetas, publicistas, teatro kritikas (m. 1916 m.)
Sportas
redaguoti- FK Progress Černâhovsk (futbolas)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 482
- ↑ Gaudiškiemis GenWiki
- ↑ Albertas Juška, Algirdas Matulevičius, Vytautas Šilas. Černiachovskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 314 psl.
- ↑ Įsruties apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
- ↑ Įsruties apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
- ↑ [reikalingas šaltinis]
Nuorodos
redaguoti- Miesto vaizdai
- Įsruties istorija (rus.)
- Įsruties įžymybės
- Įsruties fotografijos Archyvuota kopija 2012-01-23 iš Wayback Machine projekto.
- Miesto istorija
- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.