Papers by Kęstutis Dubnikas
DOAJ (DOAJ: Directory of Open Access Journals), 2003
Klasikinės ir šiuolaikinės filosofijos problemos [vaizdo įrašas] : [12 video filmų apie būtį, gamtą, gėrį, kalbą, kasdienybę, laiką, laisvę, sąmonę, teisingumą, tiesą, tikėjimą] Vilniaus universitetasVytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij
Problemos
Straipsnis skiriamas ontologinių religijos prielaidų analizei. Remiantis egzistencine fenomenolog... more Straipsnis skiriamas ontologinių religijos prielaidų analizei. Remiantis egzistencine fenomenologija tvirtinama, kad kasdienėje bendražmogiškoje patirtyje galima nurodyti į religinę dimensiją kaip ribinį santykį su pasauliu, įgaunantį pamatinio rūpesčio būties prasmingumu klausimą arba, kitaip tariant, religinio intereso išraišką. Tikėjimas analizuojamas kaip dalyvaujančiojo tikrovėje tiesioginis būties priėmimas. Tačiau ribiniame tikėjimo santykyje pasaulis nėra pažintas ir užbaigtas, o veikiau tampantis, dar ne-esantis pasaulis. Remiantis D. Tracy ribinės patirties analize, nagrinėjamas religinės kalbos prasmės klausimas ir religijos bei pasaulietinės kultūros koreliacija.
Problemos
Straipsnis skiriamas ontologinių religijos prielaidų analizei. Remiantis egzistencine fenomenolog... more Straipsnis skiriamas ontologinių religijos prielaidų analizei. Remiantis egzistencine fenomenologija tvirtinama, kad kasdienėje bendražmogiškoje patirtyje galima nurodyti į religinę dimensiją kaip ribinį santykį su pasauliu, įgaunantį pamatinio rūpesčio būties prasmingumu klausimą arba, kitaip tariant, religinio intereso išraišką. Tikėjimas analizuojamas kaip dalyvaujančiojo tikrovėje tiesioginis būties priėmimas. Tačiau ribiniame tikėjimo santykyje pasaulis nėra pažintas ir užbaigtas, o veikiau tampantis, dar ne-esantis pasaulis. Remiantis D. Tracy ribinės patirties analize, nagrinėjamas religinės kalbos prasmės klausimas ir religijos bei pasaulietinės kultūros koreliacija.
Problemos
Straipsnis skirtas H. G. Gadamerio hermeneutinei istorijos mokslo kritikai. Problema keliama tik ... more Straipsnis skirtas H. G. Gadamerio hermeneutinei istorijos mokslo kritikai. Problema keliama tik metodologiniu aspektu: ar ontologinio istoriškumo argumentai kvestionuoja istorijos refleksiją? Aiškinama koreliacija tarp trijų istorijos supratimo būdų: kasdienės sąmonės, kritinio istorijos mokslo ir hermeneutinio. Pastarasis sugrąžina kritinei analizei tai, nuo ko ji atsiriboja - ikikonceptualią patirtį. Parodoma, kad hermeneutinio mąstymo priešprieša metodinei istorinei sąmonei pačios istorijos pažinimo klausimą perkelia į istoriškumo sąlygotų paradigmų problematiką.
Uploads
Papers by Kęstutis Dubnikas