Papers by Alma Braziūnienė
Knygotyra, 2021
The Society of 27 Book Lovers in Kaunas that functioned in 1930–1940 played an important role in ... more The Society of 27 Book Lovers in Kaunas that functioned in 1930–1940 played an important role in the history of Lithuanian culture. It signified the outset of the organized bibliophilic movement in Lithuania. The society, brought together by Vytautas Steponitis, Paulius Galaunė, Viktoras Cimkauskas and other like-minded people, contributed immensely in shaping the tradition of bibliophilic activity, upraised the culture of the Lithuanian book, and developed aesthetic circulation and bibliophilic book publishing (10 publications were published). All of this was done by a dozen (ranging in number from 15 to 21) devoted book lovers and bibliophiles par excellence. Their bibliophilic hobby transcended the boundaries of amateur activities, and the Society operated as a professional publishing house giving rise to the publishing of scientific periodicals of book science. The article, based on the archives of this Society kept in the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences...
Oxford Research Encyclopedia of Literature, 2021
The history of publishing in Lithuania begins with the early formation of the Lithuanian state in... more The history of publishing in Lithuania begins with the early formation of the Lithuanian state in the 13th century. As the state was taking shape over many centuries, its name, government, and territory kept changing along with its culture and the prevailing language of writing and printing. Geographically spread across Central and Eastern Europe, the state was multinational, its multilayered culture shaped by the synthesis of the Latin and Greek civilizations. Furthermore, the state was multiconfessional: both Latin and Orthodox Christianity were evolving in its territory. These historical circumstances led to the emergence of a unique book culture at the end of the manuscript book period (the late 15th and the early 16th century). In the Grand Duchy of Lithuania (GDL), writing centers were formed that later frequently became printing houses; books were written in Latin, Church Slavonic, and Ruthenian, with two writing systems (Latin and Cyrillic) coexisting, and their texts and ar...
Based on the works by various Lithuanian and foreign authors, the article deals with the concept ... more Based on the works by various Lithuanian and foreign authors, the article deals with the concept of “rare book” and its functioning in book science, practical librarianship and bibliophily. The relation of this concept with book science concepts such as “valuable book”, “book monument” and “old book“ is discussed. The conclusion is that there is a difference between rarity and scarcity (rare book and scarce book) in practical librarianship and bibliophily and in the theoretical sphere of book science. The importance of the historical and cultural context in defining the scarcity and rarity of a book is stressed. The concept of “rare book” is not documented in the Lithuanian standards of terminology, so it must be discussed more carefully.
The article deals with the analysis of the Vilnius University research papers “Knygotyra” (Book S... more The article deals with the analysis of the Vilnius University research papers “Knygotyra” (Book Science) in 1999–2012. The first volume of “Knygotyra” was published in 1961 under the title “Bibliotekininkystės ir bibliografijos klausimai” (Issues of Librarianship and Bibliography) which was changed to “Knygotyra” in 1970. Today, “Knygotyra” is a mature and recognised journal. It is edited by a team of international editors, which includes researchers from Estonia, Finland, Germany, Latvia, Poland, Russia and Lithuania. “Knygotyra” is the only journal of book science in Lithuania and in the Baltic countries. The state and situation of “Knygotyra” in 1970–1998 was analyzed by Vanda Stonienė (2000). The aim of the present article is to reveal the “Knygotyra” status in the recent years (1999–2012) and to compare it with the analysis by V. Stonienė. “Knygotyra” is analyzed in the organizational, structural, thematic, genre publications, authors’ activity and other aspects. The analysis c...
A book collection in corpore is usually used to describe a historically formed, indivisible colle... more A book collection in corpore is usually used to describe a historically formed, indivisible collection of books having a historic, scientific and cultural value. Specialized research on this topic in Lithuania has been scanty, if any, with the exception of research conducted on acquiring and storing book collections in libraries as well as similar topics. The article aims at investigating the theoretical aspects of using the term book collection and providing the analysis of existing practices and trends with regard to book collections both in Lithuanian and foreign libraries. To achieve this objective, the following methods of literary analysis and empirical research have been used: analysis of library websites, expert survey, interviews with the library staff taking care of book collections at their disposal. The objects of research are the book collections in corpore, acquired and stored in the National Library of Lithuania, libraries of state-level and county libraries. The libr...
Bibliotheca Lituana, 2012
The article analyzes the state of research on the old historical Lithuanian personal libraries, i... more The article analyzes the state of research on the old historical Lithuanian personal libraries, including the means of inquiry and sources. The author also analyzes the similarities between personal library research and institutional library research.It was found that book ownership marks are the main and most widely applicable personal library research source. This resource is used productively after Lithuanian scientific libraries have accelerated the scientific cataloging of the old books and started recording the provenance of each item (such catalogs include catalogs of the Elsevier, the Aldine, paleotypes, Bibliotheca Sapiehana by Vilnius University Library, Lituanica catalog by the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences, and the catalog of the 15th and 16th century books in Kaunas libraries by Kaunas County Public Library). The main and most widely applied Lithuanian historical personal library method is the provenance method, although good results are obtai...
Bibliotheca Lituana, 2014
Apie Levo Vladimirovo šeštajame XX a. dešimtmetyje inicijuotą ir vykdytą Vilniaus universiteto bi... more Apie Levo Vladimirovo šeštajame XX a. dešimtmetyje inicijuotą ir vykdytą Vilniaus universiteto bibliotekos istorinių rinkinių susigrąžinimo akciją nemažai buvo rašyta to meto spaudoje (Jono Palionio, Jurgio Lebedžio, Irenos Petrauskienės straipsniai), apie tai mėgo pasakoti ir pats L. Vladimirovas, kultūrinėje spaudoje publikavęs ne vieną informacinio pobūdžio straipsnį šia tema, bet išsamaus mokslinio šios temos tyrimo neturime. Naujas nuosekliausiai L. Vladimirovo akciją nušviečiantis Inos Kažuro ir Evaldo Grigonio straipsnis „Levas Vladimirovas ir senojo Vilniaus universiteto bibliotekos byla“ buvo išspausdintas L. Vladimirovo šimtmečio jubiliejui skirtos parodos, vykusios 2012 metų lapkričio 15–2013 metų birželio 15 dienomis Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje, kataloge (Kažuro, Grigonis, 2012). Minėtini taip pat du šios temos Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto magistro darbai: 2007 metų knygotyros magistro studijų programos absolventės Lauros Va...
Knygotyra, 2015
Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius,... more Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] remiantis įvairiais užsienio ir Lietuvos autoriais analizuojama kultūros paveldo samprata, aptariama spaudos paveldo vieta kultūros paveldo sistemoje, nagrinėjami lietuvių išeivijos spaudos paveldo įpaveldinimo ir sklaidos klausimai. Daroma išvada, kad išeivijos spaudos paveldo dalis, nepretenduojanti į specifinės kultūros vertybės statusą, šiuo metu jau yra natūraliai integruotina į bendrąjį Lietuvos spaudos paveldo masyvą.
Knygotyra, 2013
Vilniaus universiteto Knygotyros irdokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, ... more Vilniaus universiteto Knygotyros irdokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] „knygų kolekcija“, „knygų rinkinys“, „fondas“ knygotyroje ir bibliotekininkystėje dažnai vartojami sinonimiškai, bet tam tikrais atvejais jų prasmės skiriasi. Knygų kolekcija in corpore įprasta vadinti istoriškai susiformavusį, nedalomą, istorinės, mokslinės ir kultūrinės vertės knygų rinkinį. Straipsnyje analizuojami knygų kolekcijos termino vartojimo teoriniai aspektai, Lietuvos ir užsienio bibliotekose susiklosčiusi knygų kolekcijų gyvavimo praktika. Tyrimo objektas – Lietuvos nacionalinėje, valstybinės reikšmės ir apskričių bibliotekose sukauptos knygų kolekcijos. Ištyrus jų pateiktį bibliotekų interneto svetainėse paaiškėjo, kad jose knygų kolekcijos in corpore specialiau neatspindimos, tad vartotojui rasti informacijos apie jas gana keblu. Iš viso šiose bibliotekose sukaupta 144 knygų kolekcijos in corpore. Vyraujanti jų grupė...
Knygotyra, 2010
Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius,... more Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] remiantis Lietuvos ir užsienio knygotyrininkų darbais nagrinėjamas termino „reta knyga“ funkcionavimas mokslinėje knygotyros ir praktinėje bibliotekininkystės bei bibliofilijos vartosenoje, sąvokos „reta knyga“ santykis su kitomis knygotyros sąvokomis („vertinga knyga“, „knyga paminklas“, „senoji knyga“). Daroma išvada, kad apibrėžiant knygos (leidinio) retumą reikėtų skirti praktinę bibliofilinės veiklos ir teorinę knygotyros sritis. „Retos knygos“ apibrėžtis galima tik išryškinus istorinio kultūrinio konteksto svarbą. Lietuvių knygotyroje sąvoka „reta knyga“ dar nėra fiksuota normatyviniuose informacijos ir dokumentavimo dokumentuose, todėl tebelaukia kruopštesnės aptarties.
Knygotyra, 2015
Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius,... more Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]
Knygotyra, 2013
Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius,... more Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]„Knygotyra“ – vienintelis nuosekliai knygos mokslui skirtas mokslo žurnalas Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Per daugiau nei penkiasdešimtį gyvavimo metų (1961–1969 m. leistas pavadinimu „Bibliotekininkystės ir bibliografijos klausimai“, nuo 1970 m. – „Knygotyra“) jis sulaukė tarptautinio pripažinimo. „Knygotyros“ analizei skirtos V. Stonienės (2000), E. Macevičiūtės (2006) publikacijos, O. Janonio sudaryta 1961–2005 m. „Knygotyros“ turinio rodyklė (2005), žurnalas nagrinėtas mokslo komunikacijos aspektu (M. Stonkienė, E. Janiūnienė, R. Matkevičienė, 2010). Šio straipsnio tikslas – atskleisti 1999–2012 metų „Knygotyros“ padėtį, analizuojant žurnalą organizaciniu, struktūriniu, teminiu, publikacijų žanrų, straipsnių autorių ir kitais aspektais. Keliamas klausimas, kaip (kiek) mokslo žurnalas atspindi knygotyros situaciją Lietuvoje ir kaimyninėse š...
Knygotyra, 2015
Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, 01513 Vilnius, Li... more Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, 01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected], remiantis publikuotais šaltiniais ir literatūra bei kai kuriais naujais autorės turimais sakytinės istorijos liudijimais, nagrinėjami prieškario Lietuvos bibliofilinio gyvenimo vertybiniai aspektai (bibliofilo savivoka ir saviraiška), to meto organizuoto bibliofilijos sąjūdžio narių bibliofilinės nuostatos. Svarstoma, kiek jie laikytini bibliofilais ir kiek – knygų mėgėjais plačiąja prasme. Išanalizavus turimą medžiagą apie vertingiausias to meto bibliofilų asmenines bibliotekas (V. Biržiškos, A. Janulaičio, K. Jablonskio, V. Steponaičio, P. Jakšto, Vaižganto, P. Galaunės, V. Burkevičiaus, V. Daumanto, A. Mošinskio, J. Šaulio ir kt.) bei pačių bibliotekų savininkų bibliofilinio angažavimosi liudijimus, daroma išvada, jog Nepriklausomoje Lietuvoje buvo susiformavusi bibliofilinei veiklai palanki kūrybinė erdvė. Nors tuometėje kultū...
Knygotyra, 2017
p u b L i k a c i j o s valomąjį egzempliorių. Dabar tai viena didžiausių universitetinių bibliot... more p u b L i k a c i j o s valomąjį egzempliorių. Dabar tai viena didžiausių universitetinių bibliotekų Jungtinėje Karalystėje, turinti apie 8 mln. knygų, besididžiuojanti išskirtinė mis senųjų leidinių, rankraščių, žemėlapių ir kitomis kolekcijomis. Aulinukas šalia 1701 metų lietuviškojo Naujojo Testamento nebuvo visiška naujiena besidomintiems senaisiais leidiniais. Mat 1961 metais Londone lei džiamame periodiniame bibliofilams skirtame leidinyje "The Book Collector" (Autum, nr. 3) Johnas Claudas Trewinard'as Oatesas paskelbė straipsnį "Senas batas Kembridže" (An Old Boot at Cambridge). Jame išsamiai aprašė intriguo jančią istoriją, kaip ir kodėl šalia Naujojo Testamento, išleisto 1701 m. Kara liaučiuje, Kembridžo universiteto bibliotekos saugyklose atsirado ir lietuviškas aulinukas. Šis J. C. T. Oateso straipsnis buvo perspausdintas 2003 m. leidiny je "Pleasures of Bibliophily: Fifty Years of The Book Collector: an Anthology" (p. 58-65), skirtame leidinio "The Book Collector" 50mečiui. Antologiją išleido Britų biblioteka ir "Oak Knoll Press" leidykla. Straipsnis svarbus lituanistikai. Jame yra vertingų žinių apie vieną iš 1701 m. Naujojo Testamento rengėjų Tomą Ramzą, jo veiklą ir kūrybą Anglijoje. Šios žinios papildys duomenis apie Kėdainiuose XVII a. gyvenusius škotus. Straipsnio autorius J. C. T. Oatesas (1912-1990)-žymus britų knygotyri ninkas, bibliotekininkystės istorikas, bibliofilas. Ilgus metus dirbo Kembridžo universiteto bibliotekoje, buvo bibliotekos direktoriaus pavaduotojas. Tyrinėjo inkunabulus, 1954 m. paskelbė Kembridžo universiteto inkunabulų katalogą, parengė 1480 m. Caxtono išspausdinto inkunabulo faksimilę (1964), paskelbė Kembridžo universiteto bibliotekos istorijos ir anglų spaudos veikalų (Cambridge University Library: a historical sketch, 1975; Cambridge University Library: a history, 1986, perspausdinta 2009; Studies in English printing and libraries, 1991). Domėjosi žymaus Švietimo epochos sentimentalizmo prozos autoriaus Laurence'o Sterne'o (1713-1768) kūryba, buvo surinkęs asmeninę ypač vertin gą apie 600 vienetų sternianos kolekciją (čia ne tik knygos, bet ir įvairiausi smul kūs spaudiniai, archyviniai dokumentai, muzikos kūriniai, vaizdžiai liudijantys L. Sterne'o gyvenimo ir to meto visuomenės istorinį kontekstą). Šią kolekciją jis 1986 m. padovanojo Kembridžo universiteto bibliotekai. J. C. T. Oatesą sudominęs neįprastas Naujojo Testamento priedas paskatino jį atlikti išsamesnes šio objekto studijas. Jis išsiaiškino, kad aulinuką (tai buvęs XVII a. pabaigai-XVIII a. pradžiai būdingas jaunuolio apavas, Europoje gavęs lenkiškojo modelio pavadinimą) kartu su Naujojo Testamento lietuviškuoju leidiniu (Karaliaučius, 1701) Kembridžo universiteto bibliotekai 1707 m. pa dovanojo vieno iš šio leidinio rengėjų (straipsnio autorius jį vadina vertėju)-Tomo Ramzos (Thomas Ramsay, Tomasz Ramsaeus, Tomasz Ramzey) našlė,
Knygotyra, 2016
Straipsnyje nagrinėjama bibliofilinio leidinio samprata, šių specifinių leidinių tipologija, jų r... more Straipsnyje nagrinėjama bibliofilinio leidinio samprata, šių specifinių leidinių tipologija, jų radimasis ir raida užsienio šalyse ir Lietuvoje. Tiriami Lietuvoje veikiančių bibliofilų organizacijų pastaraisiais dešimtmečiais leisti numeruoti leidiniai bei pavieniai įvairių Lietuvos leidyklų leidiniai, galimi įvardyti kaip bibliofiliniai. Daroma išvada, kad tokie numeruoti leidiniai, be tam tikrų išimčių, bibliofilinio leidinio statuso neatitinka, todėl kalbėti apie šiandienos Lietuvoje susiformavusią bibliofiline kultūra grįstų bibliofilinių leidinių leidybos tradiciją negalime, nors sėkmingų pavienių pavyzdžių esama. Lietuvoje yra tarptautinį pripažinimą pelniusių knygos dailininkų, bet šiandienos leidėjai bibliofilinius leidinius leisti nei teoriškai, nei praktiškai nėra pasirengę. Lietuvos bibliofilų klubai daugiausia telkia knygų skaitytojus mėgėjus, o ne bibliofilus kolekcininkus, todėl daugiau yra pasyvūs idėjiniai bibliofilijos judėjimo rėmėjai, iš esmės nedarantys įtakos bi...
Knygotyra, 2015
Straipsnyje nagrinėjami kai kurie asmeninės bibliotekos, kaip tam tikro mokslinio tyrimo koncepto... more Straipsnyje nagrinėjami kai kurie asmeninės bibliotekos, kaip tam tikro mokslinio tyrimo koncepto, probleminiai teoriniai aspektai: termininės apibrėžtys, asmeninių bibliotekų tipologijos ir klasifikavimo problema, asmeninės bibliotekos, kaip mokslinio tyrimo objekto, vieta knygotyros ir bibliotekininkystės moksluose. Remiamasi lietuvių knygotyrininkų šios temos įdirbiu, analizuojami užsienio knygos tyrėjų darbai asmeninių bibliotekų tyrimo teoriniais klausimais, nagrinėjama, kodėl asmeninė biblio teka Lietuvoje ir Rusijoje tapo ne bibliotekininkystės, o knygotyros mokslo tyrimo objektu. Daroma išvada, kad, turint tam tikrą asmeninių bibliotekų tyrimo Lietuvoje įdirbį, tikėtinas didesnis knygotyrininkų ir bibliotekininkystės teoretikų dialogas asmeninių bibliotekų tyrimų lauke.
Knygotyra, 2018
Straipsnyje svarstomi probleminiai teoriniai knygos muziejų aspektai (jų funkcijos, rūšys, specif... more Straipsnyje svarstomi probleminiai teoriniai knygos muziejų aspektai (jų funkcijos, rūšys, specifika kitų muziejų kontekste, panašumai ir skirtumai lyginant su bibliotekų dokumentinio paveldo padaliniais), nagrinėjami knygos muziejų steigties, raidos, registracijos, paplitimo Europoje XX a. antrojoje pusėje klausimai. Išsiaiškinta, kad nors knygos muziejaus ir bibliotekų specialiųjų padalinių (Retų spaudinių, Rankraščių skyrių) funkcijos labai panašios arba net sutampa (saugoti, tirti, aktualinti dokumentinį paveldą) ir skirtis tarp šių institucijų yra minimali, funkcijų reikšmingumo lygis yra knygos muziejaus ir bibliotekų paveldo skyrių skiriamasis požymis. Knygos muziejų raidai nustatyti buvo išanalizuotas istoriografiniu požiūriu vertingas 1987 m. paskelbtas "Knygos ir knygininkystės muziejų sąvadas", jame pateikta informacija apie universaliuosius Europos knygos muziejus lyginta su šiandienos situacija. Prieita prie išvados, kad susidomėjimas knygos muziejais XX a. antrojoje pusėje buvo dėsningas to meto knygotyros raidos rezultatas. Knygos muziejų steigties sparta XX a. 7-9-ajame dešimtmečiais buvo tiesiogiai susijusi su to meto knygotyros, kaip perspektyvios mokslo disciplinos, suaktyvėjimu Europos ir pasaulio moksle. Iš dešimties tuomet Europoje veikusių universaliųjų knygos muziejų šiuo metu tokie tėra tik penki, kiti arba buvo uždaryti, arba savo veiklą susiaurino, keitė savo profilį. Kai kurie liko itin tradicinio akademinio pobūdžio, jų padėtis šiandienos moderniosios muziejininkystės kontekste, kai visas dėmesys telkiamas į lankytoją, o ne į pačius muziejinius objektus, problemiška.
Uploads
Papers by Alma Braziūnienė