Popa
Popa (luotīnėškā: Vicia faba) ī tuokis augals, daržuovė, katra muokslėškā prigol prī brondėniu augalū (Fabaceae) šeimuos.
Tasā augals vėinmetis ī, ožaug nug 40 lėg 120 cm aukštoma. Toria popa ėlga šakni ė statmena stombri. Lapā aug groties, vėins prīšās kėta. Žėidā baltuos spalvuos, kap laivelē, aug pu 5-8 kekies. Popa ožaugėn lėg 20 cm ėlgoma brondis, katras pradiuo būn žalės ė mēsingas, ale paskom paroduo. Tūsė brondīsė būn pu 3-5 dėdlės, stambės sieklas. Žīdia popas par vasara – nug bėrželė lėg rogpjūtė.
Popas ī sena daržuovė, katra žmuonis gausē liuob taisītė jiediou. Popas liuob koltė, ėš anūm dėrbtė mėltus, vuo ėš anūm keptė pīragus, maišītė i douna. Tepuogė popas jied vėrtas, ded i zopė (popīnė). Da popas, anūm vėrkštis, žalės brondis gers šierals gīvuoliam ī.
Čiesos, kap žīda popas ī popžīstis (aba popžīdis) – tap seniau vadėna ton čiesa, kap žėimuos atsargas jau bėngės, vuo naujė derliaus da nie. Ton čieso žmuonis tora valgītė kūdiau ė lauktė, kap ožderies popas ė būs švėižė jiedė.
